Esu baltaodė net į mėlynumą. Kažkada lyg ir jaučiau truputį diskomfotą, daugiau gal dėl kojų. Jos sunkiausiai įdega. O man gražiau vasarą vos vos rustelėjusios kojos.
O šiaip tai išaugau

. Kai ima klausinėti ar nesergu - atšaunu, kad esu mėlyno kraujo ir jum, ******** - nesuprast. Gal ir per stipriai, bet užkasa tas "rūpestis".
O saulę aš nelabai mėgstu. Matyt visas organizmas priešinasi. Tai aš jo ir nekankinu

. Ir vaikai mano ir vyras - baltaodžiai. Vaikus nuo mažens saugoti stengiuosi, kad labai atviroj saulėj ir pavojingiausiu metu, būtų kuo mažiau. Be to labai padažnėjo odos vėžio atvejų. O mes, aristokratai pagal odą ir ne tik

, esam rizikos grupėje. Tai geriau su likimu nežaisti. Apie soliariumus iš vis nekalbu, porą kart nuėjau - padaugėjo pigmentinių dėmių. Vadinasi - negalima. O man ir nesinori daugiau.