
labas rytas. Na, jau ne rytas, bet vis tiek
mes vakar su mama ir sese irgi kapus mociuciu ir keliu tetu-dedziu aplankem

ypac patiko, kad nuvaziavom i tokias mazas senas kapinaites, jos vidury lauku, buvo jau tamsu ir mes vieninteles tose kapinaitese

nu tokia ramybe mane apeme, buciau net kokia valanda ten prasedejus

man zvakutes tamsoj ir nei vieno zmogaus aplink tokia ramybe dvelke... Oras toks ramus, tik biski medziai snara...

pagalvojau apie savo mergyte
Verta visą gyvenimą lipti į viršūnę, kad kartelį iš ten spjauti apačion