Oi, mamytes, net pralinksmejau, jus paskaiciusi
Jau maniau, kad tik as viena "tikra ozi" auginu ir jau net buvau pradejus galvoti, kaip tuos "ozius" reiks paauglysteje varyti, jei dabar jau tiek daug ju ir tokie raguoti
Mano mazajam 2,4 metai. Na, viskas tradiciskai: kvykia, spiegia, zaislus meto, tycia lenda ten, kur negalima, nusirengineja...atrodo, sprogs is pykcio. Ir uzeit gali is niekur nieko. Jei kreipi demesi, dar labiau rekia, net iki mustyniu reikalas pribresta. As tai dar galeciau demesio nekreipt i tokius "pokstus", bet vyrui labai jau keistai atrodo, kai vaikas nesavu balsu kvykia puse valandos ir bando i nosi ikasti. Geriausiai veikia isvedimas i kita kambari. Tada dar ir akcentuojam: "Kai oziai issilakstys, grizk." Na, ir grizta po kiek laiko nurimes, reik suprast, kad "oziai" jau issilakste

Bet tikrai ne visada sis budas veikia.
Dazniausiai derames...aiskinames...aiskinames...derames... Nes jau supratau, kad piktuoju nieko nebus, tiksliau, bus dar blogiau. Tai nors ir nubreztos mazajam tam tikros ribos, ka galima daryti, ko ne, vis del to dazniausiai stengiuos eiti derybu keliu. Nors kantrybes kartais oi, kaip truksta...