Pykčio išreiškimas

Jei as kazko neleidziu, iremia galva staciai i grindis ir rekia...

o maniskis juokiasi. nutaisau tikrai pikta veida, o jis, gyvaciukas, juokiasi

Kai vaikas labai supyksta, galima jau nuo metukų amžiaus pradėti taikyti pasėdėjimo ant kėdutės metodą . Esmė tokia, kad vaikas ant kėdutės pasodinamas tiek minučių, kiek turi metų, o jei labai prieštarauja, nenori sėdėti - dar + 1 minutė, ne daugiau. Jei nenori sėdėti, spardosi ir pan. - vis tiek reikia kažkaip išlaikyti, tuo momentu, kai lyg aprimsta, pasakyti, kad šaunuolis, va kaip gražiai sėdi...

Šio metodo esmė tame, kad vaikas iš mažens mokomas, kad su savo emocijomis reikia tvarkytis, ir tai daryti pačiam, ne tėvams. Panašus metodas buvo mūsų tėvų/senelių mėgtas kampas , irgi reikia pabūti ramiai kurį laiką, be jokių žaidimų ir smagių dalykų. Tik jie gal taip aiškiai nebuvo apibrėžę laiko, kurį vaikas ten praleistų.

O šiaip, aišku, dar svarbu visa auklėjimo sistema: ar vaikas aiškiai žino, kas jam leidžiama, kas ne (ar tie dalykai nesikeičia), ar jis nėra pavargęs tuo metu (gal šiek tiek kitaip žvelgtume į jo emocijas). Kad būtų pačiam vaikui aišku, už ką jis baudžiamas, už ką - apdovanojamas...

AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS!!!

Nustebsite, bet tai nieko nekainuoja. Todėl, kad mūsų vaikų ir mūsų laimei nėra kainos. Ir dėl kitų priežasčių...

Kaip užauginti tuos laimingus vaikus???


Štai tik keletas laimingų vaikų auginimo sistemos principų

• Netaisyk to, kas nesugedę. Nebent tai užkalkėjusi skalbimo mašina.
• Išklausyk vaiką iki galo. Išgirsk, ką jis Tau nori pasakyti. Pasistenk suprasti savo vaiką. Jei Tau nepavyks po ilgalaikių bandymų, atsipeikėk – Tu ne Dievas. Ir ne viską bei visus įmanoma šiame pasaulyje suprasti.
• Neatstumk vaiko naktį, kai jis nori miegoti kartu. Vaikas tik nori saugiai miegoti. Nebijok: dar nė vienas paauglys ar paauglė netroško miegoti kartu su savo tėvais.
• Klausk savęs „KO NORI MANO VAIKAS?“. Vaikai nemoka norėti kenksmingų suaugusiajam dalykų. Nebent juos kas nors jau išmokė.
• GYVENIMAS SU VAIKAIS NEPRIPAŽĮSTA DVIGUBŲ STANDARTŲ.
•

Greitas ir intensyvus gyvenimas mus priverčia susimąstyti tuomet, kai kažkas „ne taip“ vyksta su mūsų stebuklėliais, kad ir kiek jiems metų bebūtų. O iš tiesų viskas yra TAIP – vaikai mus moko gyventi tinkamai. Tik reikia juos išgirsti. Kai išgirsite, tapsite laimingi Jūs ir Jūsų vaikai. Ir dar daug negimusių vaikų ir suaugusiųjų ateityje...


PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO IR SAVO VAIKŲ LAIMĘ PATYS!!!
TIK TAIP GALĖSITE KĄ NORS PAKEISTI SAVYJE, SAVO APLINKOJE.
VAIKŲ KEISTI NEREIKIA, JUOS REIKIA PRIIMTI TOKIUS, KOKIE JIE YRA.


Lapkričio mėnesio 21 dieną
Vilniaus GABIJOS gimnazijoje
10 val.
organizuojamas intensyvus 6 akademinių valandų
užsiėmimas tėveliams, mamytėms, seneliams ir močiutėms


AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS

Jei norite atrasti savo vidinę ramybę, pasitenkinimą gyvenant kartu su vaikais ir nuo vartotojiškos visuomenės reikalavimų sugrįžti prie svarbiausių gyvenime – šeimos, vaikų, artimųjų,

registruokitės adresu

psichologe.ramune@gmail.com
arba
skambinkite iki 17 val. 868041916



Iš arčiau su manimi susipažinti ir paskaityti galite:

http://vaikopasaulis.blogas.lt
„Mamos žurnale“
www.austejosblogas.lt
www.mamyciuklubas.lt
Nuoširdžiai,
mama ir psichologė Ramunė Želionienė

mano dukra urzgia ir musasi

mao vaikai kai pyksta tai trepsi kojytemis, rekia, kartais kanda, sviedzia zaislus i siena. Nojukas pyksta kai kas nors nesigauna jam arba brolis zaisla atima. Tada as ateinu ir padedu jam padaryti kas nesigauna arba su broliu zaislus padalinu. Arijus pyksta kai is jo atima brolis zaisla, kai mama nesupranta ka jis sako, kai mama per daug kisasi ir nori padeti o jis moka pats (pvz lipti laiptais) Dar abu pyksta ir nervinasi kai yra pavarge., Bet kazkaip nemata as cia nieko tragisko....nu papyksta, parekia. Tegu. Kai jau labai supyksta tai duodu pagalvele padauzyt. As uz tai kad emocijas islieti o ne slopinti, todel manau auksciau aprasytas pasedejimo ant kedutes metodas siuo atveju netinka.
Beje, " ne" pas mus yra labai mazai. Namie - negalima liesti ugnies ant virykles ir kisti ranku i klozeta. Lauke - negalima rinkti nuoruku ir eiti vieniems per gatve. Vaikai puikiai klauso

Mano berniukui pykčio priepoliai prasidėjo nuo 2,5 metukų. Iki tol buvo labai geras vaikas, na kartais parodydavo savo charakterį, bet ožių tikrai nebuvo. Visi ožiai prasidėjo būtent nuo to laiko, neklausymas, isterikavimas, kandžiojamasis, kojų trypimas ir taip toliau...būtent prasidėjo tada kai laukiausi antro...
Iš pradžių buvom su vyru "apakę", po to pradėjom griežtai kalbėtis, kelis kartus gavo per minkštą vietą (aš esu prieš smurtą, bet jau nežinojom ką daryt, labai negeras jausmas, prisiekiau to daugiau nedaryti ir niekada daugiau nekėliau rankos), vaikas viską atkartoja ir tą patį kartojo mums su vyru...viena kartą kai mano berniukui užėjo baisiausias pykčio priepolis aš tiesiog priėjau prie jo ir pasakiau: "apsikabinkim ir nesipykim", suveikė stebuklingai
Mes visus tokius piktumus taip ir sprendžiam, iš pradžių apsikabinam, po to kalbames, kai apkabinu vaiką tiesiog jaučiu kaip atsipalaiduoja visas ir tas pyktis dingsta

As su pykciu kovoju aiskindama, arba stipriai stipriai apkabindama, butinai pasakau , kad ji myliu ir tada aiskinu.

as tai uzrakinu kitam kambary ir duodu issirekti
nezinau,gal ir blogai darau

Mano pazistama taip elgesi, kol galiausiai vaikas patapes labai jautrus ir tipo cia norma, ir su sirdele problemos....
Jei maniskiui uzeina isterija, bet kai matau, kad tikrai pats nezino ko nori, ir nieko nesiklauso per prievarta nerakinu as jo, o nuvedu i miegamaji ir pasakau, kad kai issireksi, prasau ateiti, nes nenoriu klausyti, tai nusiramina ir atpedena. Nu bet rakinti, tai nea

Blogą elgesį mes igonoruojam.

Mes irgi ignoruojam.Arba pradedu gedyti.Jeigu jau rimtai pradeda oziuotis atsitupiu ir klausiu: kas buvo? Kodel pyksti?Tau mamyte pades,ko nori,gal ka skauda ir tt nukreipiu ja i pozityvia kriptim