Ar gimdyme turi dalyvauti vyras?

Čia kiekvienos šeimos apsisprendimo reikalas - dalyvauti vyrui gimdyme ar ne. Ir nematau reikalo kreivai žiūrėti, jeigu nusprendžiama vienaip ar kitaip. Jokios mados čia nėra. Kai mano mama gimdė, niekas vyrų į gimdyklą neįleisdavo, bet tėtis abu kartus pravaikščiojo visą naktį po gimdyklos langais laukdamas naujienų, ir jeigu būtų leidę - tikrai būtų dalyvavęs abiejuose gimdymuose. Nors tada niekas tokio dalyko net įsivaizduoti negalėjo. Mano vyras irgi dalyvavo gimdyme, ir dalyvaus, kai vėl gimdysiu. Ir tikrai ne dėl mados. Mano gimdymas buvo sunkus, o jo pagalba buvo labai svarbi ir neapsiribojo vien emociniu palaikymu. Prireikė ir jo fizinės jėgos. Aišku, yra moterų, kurios varosi vyrus į gimdyklas siekdamos savų tikslų ("tegul tas svoločius pasižiūri, kaip aš kankinuosi"), yra ir vyrų, kurie eina tik "pasižiūrėti", kaip į kino filmą ar spektaklį kokį. O gimdykloje alpinėja ir isterikuoja, nes būna nepasiruošę tam, ką išvysta. Labai abejoju tokių šeimų ateitimi ir stabilumu. Bet nereikia visų traukti ant vieno kurpalio.

Jo jo, visiska tiesa, su Jumis sutiks kokie 80 proc. apklaustuju SM forume
Kurios begios po palata, alps, o vyras gaudys. Paskui gules kaip Marijana, o vyras kaip chose Albertas basona kaisios.. Nu ir kaip ten vienai apsisukti? Neisivaizduoju. O ka? atveze tave i ligonine, o ten tyla, nei daktaru, nei seseliu nematyt... Etatus sumazino.. nemadingas dabar gausus personalo burys gimdykloje.. sako vyrai patys susitvarko, laselines pajungia, basonus kaisioja, epidura ivanoja , Lietuviai isradinga tauta mat cia tau stalas, cia tau vyras, tegu laiko uz koju ir laukia kol kas pasirodys, na ten jeigu pasiseks galvyte, jeigu nelabai vaiko uzpakalis . Tada tas musu gelbetojas visagalis ijungia savo sirena ir rekia per visa ligonine. Gimdome!!!!! Arba pasiraitoja rankoves ir pirmyyyyn!
Ir sis paskutinis Jusu sakinys tiesa...Pries 15-20 metu tai visai kitaip buvo gimdykloje, vyro nereikejo, nes buvo kaip BAK'e. O dabar ne ne, niekaip neapsisuksi be vyro. Ypac per stumima..

Nelabai ir aš supratau prie ko čia mada...
Nenoriu daug ginčytis, bet pasakysiu tiek, kad esu labai labai laiminga, kad per du paskutinius gimdymus vyras buvo šalia ir iki šiol ta stebuklinga akimirka mums abiems sukelia labai šiltus jausmus... Aš dukart gyvenime mačiau savo vyro ašaras... džiaugsmo ašaras...
O dėl fotografavimo mano nuomonė tokia- smagu užfiksuoti gražiausias akimirkas, bet jos turi būti estetiškos. Mes fotografavom gimdykloje, bet taip, kad gražu būtų ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams. Be abejo, jau gimusį kūdikėlį, o ne proceso eigoj...

Pasmalsausiu, o kame pasireiske Jusu vyro fizine pagalba? Ka fiziskai jis nuveike kai stumete vaika? Nekalbu apie saremiu faze. Kol bus saremiai, (jeigu nevemsiu ir nedergsiu po savimi, tai leisiu vyrui pabuti, jeigu to nores).

o padaryme faktas suprantamas?galima juk is megintuveio pasidaryt.jeigu jau mes laukiam kudikio tai reikia pabandyti issivaizduoti kaip vyras to laukia.mes kol nesiojam galim pasidziaugti kiekvienu spyriu ir pan.o jie tik is pasakojimu.ka pasakysi savo vyrui jeigu jis staiga uzgiedos,kad as dalyvausiu gimdyme?ne.tai jau butu pati didziausia savanaudiskumo israiska,nes tas kudikelis 50 proc tavo 50proc jo.

kurioj vietoj tu zadi neapseiti per gimdyma be vyro?apart to,kad jis gali tave palaikyt uz rankos ir paglostyt daugiau nieko jis nepadarys.tas pats glostymas kai tau saremiai eina stipriausiai nelabai ka gelbsti.

Nereikia cia purkstauti Niekas prie gimdyves visa saremiu laika nebudi, uzeina retkarciais, paziuri ar dar negimdai - tik tiek to personalo prieziuros ir yra.

[quote=dauraa,2008 11 05, 17:01]
o padaryme faktas suprantamas?galima juk is megintuveio pasidaryt.jeigu jau mes laukiam kudikio tai reikia pabandyti issivaizduoti kaip vyras to laukia.mes kol nesiojam galim pasidziaugti kiekvienu spyriu ir pan.o jie tik is pasakojimu.ka pasakysi savo vyrui jeigu jis staiga uzgiedos,kad as dalyvausiu gimdyme?ne.tai jau butu pati didziausia savanaudiskumo israiska,nes tas kudikelis 50 proc tavo 50proc jo.

Manau, kad kol kudikis yra mano kune, jo statusas teisiskai "nasciturus", negimes zmogus, o tai reiskia, kad jis tarsi yra, bet jo nera, nes yra negimes ir yra mano kuno dalis. As kaip asmuo, turintis savo teises ir laisves turiu teise reikalauti, kad buten tos mano teises nubutu be pagrindo pazeidziamos.. ir mano reikalas spresti, ka noriu matyti gimdykloj. Tad jeigu mano vyrui staiga "uzsisuktu sarabanai" ir uzsimanytu pasilikti per stumima, jam nepavyktu, nes pries pasirasydama dokumentus liginineje butent sia salyga nurodyciau kaip prioritetine, jeigu zinoma nepasitikeciau savo vyro psichine sveikata. Kai mamos cia pasakoja, vyras kaip raketa nuskrido.. .Aciu Dievui, mano vyras yra ir stabilus psichiskai, ir prie to, dziaugiuosi, kad is dar ir psichologas pagal issilavinima, tad i dalyvavimus gimdyme ziuri per specialisto prizme, su lengva sypsenele

Aš taip pat turiu savo nuomonę šiuo klausimu.
Mano vyras, kai tik sužinojom, kad "užkibom" su pirmu mažyliu, iškart pareiškė, kad norėtų dalyvauti gimdyme. Man pasidarė truputį baisu, nes buvau prisiklausius visokių istorijų apie tai, kad po to vyrai nebegeidžia savo moterų, pasišlykšti ir t.t. Todėl pirmas mano atsakymas buvo griežtas NE. Po to mudu daug kalbėjomės šia tema ir galiausiai nusileidau. Prieš tai mano vyriškiui teko atsakyti į daug klausimų: kodėl nori dalyvauti, ar nebijo pamatyti manęs ne formoj ir t.t. Kai pagaliau jis mane įtikino, kad jam labai svarbu palaikyti mane tokią akimirką ir jis eina ne žiūrėti kaip atrodo mano tarpkojis stūmimo metu, o pasitikti ateinančio mažylio, ėmėm laukti gimdymo. Po gimdymo aptarėm, kad gyvenime esam vienas kitą matę ir labiau "ne formoj". Ir šiaip jis sako, kad gimdydama atrodžiau, kaip visada super ir be reikalo aš jį gąsdinau, kad galiu atrodyti šlykščiai. O pačiam pirmam pamatyti mūsų mažylį, jam buvo nepaprastai svarbu Antrą kartą jis sakė vėl eis.
Manau, kad jei vyras nenori, tikrai neverta jo versti, nes tokiu atveju tikrai gali pakenkti šeimos santykiams. Kartą laukiant prie ginekologės durų teko girdėti, kaip viena būsima mamytė grasė savo gyvenimo draugui, kad nedrįstų neiti į gimdymą, nes kas kitas įduos gydytojui vokelį. Po tokių kalbų teko tik mintyse užjausti tą vyriškį
Kai moterys vadinasi vyrus į gimdymą su tokiomis mintimis "Tegul eina, pamato kaip aš kankinuosi" man kyla abejonė, ar jiems iš viso verta būti kartu. O dar baisiau, kai išgirstu pasakojant, kaip gimdymo metu rėkė kaip skerdžiama, kad tik sutuoktinis geriau įsisavintų kokias kančias ji kenčia Kokia čia dar šeima, jei vienas prieš kitą vaidina spektaklius

Kalbant konkrečiai apie stūmimo stadiją - laikė už pažastų ir kartu su gydytoju padėjo surasti tinkamiausią padėtį stūmimui.
Per sąrėmius - masažavo, kvietė gydytoją, kai reikėjo, padėjo neprarasti pusiausvyros ir nepargriūti užėjus stiriam sąrėmiui, per jėgą rietė mane į "embriono" poziciją, kai sustojus gimdymo veiklai ir lašant skatinamiesiems ėmiau prarsti sąmonę ir nebevaldyti savo kūno.
Po gimdymo - lakstė tarp manęs ir kūdikio, kuris gulėjo intensyviosios priežiūros skyriuje, rūinosi mumis, važiavo į visą parą veikiančią parduotuvę šokolado ir hematogeno (neužkandus man buvo uždrausta stotis, mat mirguliavo ir temo akyse, o vaiko buvau dar beveik nemačiusi), "atsiskaitė" su medikais...

Gal kai kurioms čia ir nieko tokio, bet man būtų buvę labai nyku gimdyti vienai. Ir jis pats ne kartą sakė, kad vargu ar suvoktų kūdikio atėjimo stebuklą, jeigu nebūtų visame tame aktyviai dalyvavęs.

Jeigu atidziai skaitete sia tema, tai pastebejote, kad neturiu nieko pries, kad vyras pabutu per saremius. Jeigu nebus kazko, kas man atrodys nepriimtina, pavyzdziui vemimas, viduriavimas ir t.t. As klausiu Jusu ir kolegiu, ka vyras padare per stumima? Ar per stumima irgi personalo nebuvo ir gimdyma jis prieme pats? Tai kam vaziavot i ligonine?

As jau ne viena karta parasiau ir kartoju didelemis raidemis: NE ZIUROVAS MAN REIKALINGAS, O PAGALBA. Ar jau aisku? Jeigu jo nebutu buve, taip, buciau voliojusi po stalu savo vemaluose. Romantika, a ne?
Taip pat saremiu metu man PADEJO iskesti skausma jo daromas nugaros masazas.

cia jau reiktu paklausti pas mano vyra kodel jis norejo buti per gimdyma.tikriausiai del to,kad tai yra musu vaikas,o ne tik jo ar mano.
pasikartosiu,bet reikia skirti kada yra mada kada yra noras.jeigu tu nesureiksmini vaiko atejimo i si pasauli tai vyras gali buti uz tave daug jautresnis ir jam tas momentas gali buti daug mielesnis uz jusu pirma karta ar dar ka.lietuvoje isvis yra kazkoks tai durnas poziuris,o ka apie mane pasakys zmones.jeigu onute pirko cezari tai ir as pirksiu,jeigu maryte taresi su gydytoju tai ir man butinai reikia(visiskai nesuprantu to tarimosi su gydytoju,jeigu jau bus riesta tai ar tas ar anas gydytojas gali nieko nepadeti)apie epidura tai isvis nekalbu,nes be jo nei viena negali pagimdyti juk sitokie skausmai.matyt tom kas jo nesidaro isvis neskauda ir dar daug dalyku.kaip pavyzdziui pinigu serimas gydytojam uz tai ka jie ir taip turi padaryti.