QUOTE(Foxenas @ 2008 12 11, 22:51)
Del vaikuciu, galiu duoti patarima is patirties - maziau dirbkit, daugiau laiko praleiskit su vaikais ir nekils jums jokiu rupesciu del interjero gerinimo. Kaip labai tisliai buvo klasikiniame filmuke pasakyta: "kai tevai rupinasi savo vaikais, ju vaikai balose neskesta..." Kurybiniais sugebejimais, beje, irgi nesiskundzia... tik, kazkodel, ne ant sienu ir grindu, nepriklausomai nuo pastaruju priklausomybes tevams ar tretiems asmenims...
Nekomentuosiu kitų pasisakymų - nėra prasmės, kiekvienas renkamės pagal savo poreikius, gal kažkam tikrai nuomotis geriausias sprendimas

Ir gal kažkam tikrai patinka su visa šeimyna čigoniškai tampytis iš vietos į vietą...
Bet dėl vaikų parašysiu. Prisimenu vieną vaizdelį iš savo vaikystės - vienos mergaitės mama labai pykdavo, jeigu ji būdama lauke išsitepdavo drabužius. Pykdavo - labai švelnus žodis, nuo istreriško rėkimo "tu pasižiūrėk, kokia dėmėėė" aidėdavo visa laitpinė ir tikriausiai net kiemas. Ta mergaitė bijojo net krustelti, kad, neduokdie, išsipurvins, kai mes tuo tarpu šokinėjom grioviuose, laipiojom į medžius, rausėm tunelius, žaidėm piratus ir šiaip, žaviai leidom laiką.
Tai man buvo nuostabi pamoka. Pamoka, kaip nereikia auginti vaikų. Jau savaime suprantama, kad gyvenant name niekas jų netildo - ša, kaimynai miega, tyliau bėgiok, mažiau rėkauk. Savaime usprantama, kad drabužiai, kuriais sūnų rengiu į darželį, neskirti parodai, o skirti naudoti (sūnus kartą skundėsi, kad auklėtoja barė, nes išsipurvino kelnes, aš atsakiau - purvinikis į sveikatą

). Todėl įsirenginėdami namą nenaudojom pačių brangiausių medžiagų ar baldų. Todėl man svarbiau yra ne nesubraižytos medinės grindys, o linsmai dūkstantis vaikas su mašinėlėm ant jo. Ir jeigu kuris nors, pagautas įkvėpimo, pamakliavoja ant sienos, nedarau tragedijos iš to. Nuomojantis būtų kitaip, būtų - oi, tik nedaryk to, neliesk ano, šeimininkai bus nepatenkinti.