Kaip gera pasidarė, kai radau šį puslapį. Dėl to, kad ne viena aš tokia

Darbo ieškau kažkur mėnesį laiko. Kaip matau tai dra nėra labai daug, tačiau mano situacija šiek tiek sunkesnė (man taip atrodo). Išėjau iš seno darbo nes krausčiausi į Klp pas vyrą. Galvojau, kad susirasiu darbą čia tikrai, nes kiek esu ieškojusi visada jį rasdavau, net negalvojau, kad nerasiu. Draugų čia neturiu (na keli vyro draugai - vyrai), giminės visi labai toli, dar situacija tokia, kad per mėnesį laiko pakeitėm gyvenamą vietą 2 kartus. Tai ką... Sėdėjau per dienas namie ir ... nieko neveikiau. Aišku siuntinėjau cv. PO poros savaičių pradėjau depresuot. O dabar galvoju, kad reikia lygį žeminti, nes tokio darbo kokio noriu, o noriu paprasto vadybininko ar kad ir administratorės, nelabai gausiu.
Na jau galvoju eit kur nors kasininke dirbt (jei rasiu kur).
Patirties turiu nemažai, dirbt nebijau, studijuodama dirbau 2 vietose, kuriose po kelių mėnesių buvau paaukštinta. Paksutinio kurso studentė - paskaitų nėra. Žinau, kad galiu dirbti gerai. Bet...
Sory už ilgą pasisakymą - reikėjo iššilieti. Sėkmės visoms.

Buvo daug rašyta apie pasitikėjimą savimi. Patikėkit manim, tikrai savimi pasitikiu, bet kai mėnesį laiko sėdi namie, išsiuntinėjusi 50 CV, jei ne daugiau ir niekas net neskambina, tada jau tas pasitikėjimas savimi ima griūti