QUOTE(vilnera @ 2010 04 08, 11:45)
Pritariu as jums, o su tuo idomu,grazu..
Speju,nieko jiem ten nei grazaus,nei idomaus - bet vat kiek is savo vyro supratau-kad jam ramiau buvo, kai mate, kas ten su manim darosi - kad tvarkoj viskas,kad nemirstu, nealpstu ir pan.. O grozis.. Ka as zn..
As pati atsimenu,kai ji operavo.. Bijau,kad ramiau irgi buciau jautusis,jei galeciau stovet kur kampe ir ziuret-matyciau,kad viskas kaip reik.. Nes tas laukimas uz operacines duru..Fantazija mano laki..

Speju,nieko jiem ten nei grazaus,nei idomaus - bet vat kiek is savo vyro supratau-kad jam ramiau buvo, kai mate, kas ten su manim darosi - kad tvarkoj viskas,kad nemirstu, nealpstu ir pan.. O grozis.. Ka as zn..

As pati atsimenu,kai ji operavo.. Bijau,kad ramiau irgi buciau jautusis,jei galeciau stovet kur kampe ir ziuret-matyciau,kad viskas kaip reik.. Nes tas laukimas uz operacines duru..Fantazija mano laki..
zinoma, gal nieko grazaus ar malonaus ir neraten , bet kaip ir rasote, vien tas jausmas ne tik vyrui, kad jis gali buti salia moters, matyti, kad ji sveika gyva, kad kudikiui viskas gerai, bet ir paciai moteriai manau gera, kad kazkas ja palaiko tokiu momentu. as pati negimdziau, bet kol buvo saremiai, visa laika buvo mama salia, nes vyras negalejo, ir labai dziaugiuosi kad kazkas buvo salia, nes labai reikejo palaikymo tas 16 valandu kenciant skausmus, ir tikrai buciau norejus, kad butu salia ir per pati gimdyma, kad nors uz rankos palaikytu ir tai padetu, bet deja, atliko CP ir viso to neteko patirti

tai yra labai individualu, vienam vyrui gera buti salia savo moters tokia jiems abiems svarbia akimirka, o kitam slykstu matyti kaip jo zmona gimdo...ir niekada nebus vieningos nuomones dalyvauti vyrui gimdyme ar ne.
