Autistukai 3

Nu siaip tai as visai nepykstu, kad cia komercija. Jeigu kazkas isrado puiku buda uzsidirbti pinigu Loovas ar kiti, suteikdami paslauga, kuri zmonems padeda, kodel gi ne?? Juk uz visus gerus daiktus reikia moketi. Ypac uz sveikata ir dar labiau ypac uz vaiku sveikata. Visi vaistai, operacijos - gi viskas mokama.
O vat del reklamavimo budu, tai man nepatinka trys dalykai:

-- ten is tiesu teigiama, kad ABA vienintelis efektyviausias budas. As tai taip ir maniau, kol domejausi tik ABA. Bet kai pamaciau Floor Time (zaidimu terapijos) rezultatus, tai man net zandikaulis nuvepo. Jie tikrai puikus ir nenusileidzia ABA, o gal dar ir geresni. Kitomis terapijomis nesidomejau, bet manau jeigu vaikui butu skiriama tiek laiko kiek ABA metodui, tai irgi butu ne maziau efektyvu.

-- ABA salininkai nemato arba atkakliai nutyli del savo terapijos trukumu. Uzuot juos ivardije, teigia, kad jokiu trukumu nera ir taskas. Jeigu jie leistu juos tevams nuosirdziai pamatyti ir pasverti, tai butu atsistotu zymiai arciau seimu turinciu vaikus su ASD. Ir manau tevu norinciu taikyti savo vaikams ABA tikrai nesumazetu, o padaugetu. Cia panasiai kaip su skiepais. Skiepai visiskai nekenksmingi ir taskas.

-- diegiama mintis, kad jeigu netaikysi ABA terapijos - tavo vaikas regresuos. Taip ivaromas tevu baimes jausmas. Juk yra kruvos pavyzdziu, kai vaikai is viso be jokiu terapiju issikapste! O jeigu neissikapste, tai jie tikrai nebera tokie isterikai kaip buvo 2 metu. Aisku tikrai neneigiu, kad vaikas gali regresuoti. Mazai, bet yra ir tokiu atveju.

Man sunku ka apie tai pasakyti. Nebandzius as tos ABA, tai nesigincyju. Kai klausiau ar mano dukrai tai gal kiek daugiau padetu, buvo atsakyta, kad ji ir be ABA labai puikiai iriasi i prieki ir tikrai tai nera butinybe. Tai ir patikejau. Maciau daroma dukros pazanga, tai lengva tiketi buvo. Nors dabar esu tos nuomones, kad turbut ne kiekvienam vaikui su siuo sindromu reikalinga ABA terapija. Kaip jau buvo rasyta, tie vaikuciai visi turi autizma, apie kuriuos mes cia kalbam, bet visi jie skirtingi. todel ir terapiju skirtingu reikia.
Siandien maniske atsikele ir tik islipus is lovos pradejo zviegt, nes tetis pamate, kad ji jau atsikele ir i ja pasiziurejo Tai reke, nervavosi iki pat kol i mokykla per duris iseit turejo. Ir del ko? tetis i ja paziurejo. Nu kartais pribaigt gali tokios isterijos. Ir tikrai ne lengviau nuo to, kad pasakyt gali del ko rekia, nes vistiek rekia ir net grasinimai, kad bus uz bausme telikas atimtas nepadeda. Niekas, nes jei jau pradejo, neuzciaupsi.

Vat ir as apie tai galvoju. Pasirinkimas tik toks - arba gaunam diagnoze sizofrenija, arba pamirstam savo neigaluma ir vaidinam kad viskas gerai ir nebetvarkome neigalumo dokumentu, kad ta kvaila diagnoze negadintu gyvenimo, koreguodama aplinkiniu poziurio i zmogu. Tegul verciau visi laikys kazkokiu siek tiek trenktu, negu sizofreniku.

Gal skruzdeda gali plačiau papasakot apie ta Floor Time terapija, nes mes dar tik trys menesiai su ta diagnoze gyvenam tai ir renkam visokia informacija apie visokias terapijas ir lavinimo budus.

labai issiplesciau jeigu detaliai aiskinciau, bet cia yra puiki knyga, kuri labai konkreciai apraso, kaip reikia vesti tas zaidimu terapijas. O gal ir kitos Greenspano knygos irgi. Ten LABAI daug issamios medziagos.
http://www.amazon.co...-...4426&sr=8-1

To metodo esme yra ta, kad tevai arba terapeutai su vaikais labai reguliariai (minimum po valanda kasdien) turi zaisti. Zaisti vaiko pasirinkta zaidima, ar tai butu leles, ar plastelinas, ar siaip koks kitas zaidimas, zodziu tai turi butinai buti tas, kas vaika labiausiai domina, net jeigu tai butu puodai su saukstais arba kruva suplesytu popieriu. Ir per ta zaidima siekti norimo rezultato, kuris gali buti: kalbos arba dialogo skatinimas, mokymas bendrauti su kitais, loginio mastymo skatinimas, fantazijos ir kurybos ugdymas, bendravimo ugdymas, netgi ziniu igijimas per zaidimus. Pagal vaiko issivystymo lygi tevai zaisdami pateikineja vaikui klausimus ir idejas, kurie veda i daugiau mastymo, fantazijos, bendravimo, kalbos ir pan. reikalaujanti zaidima. Kadangi vaikui labai idomu, jis labai greitai tobuleja, jo zaidimas intelektualeja ir sudetingeja. Ir jam be galo patinka. Salutinis efektas yra tas, jog visada zaidziama tik pagal vaiko taisykles, kyla pavojus, kad nemokes zaisti su vaikais darydamas kompromisa. Tai tas kazkaip paskui papildomai ugdoma, berods irgi yra aprasyta. Pareis pasakojo, kad terapeutas atejo mokyti vaika zaisti i darzeli. Cia vienas gal ir sprendimu, nezinau.
Aprasoma ir kaip kasdienineje veikloje ne vien per zaidimus reikia skatinti vaiko norimas uzgdyti sritis. Ir dar labai daug informacijos pateikiama kaip padeti vaikui atsikratyti visokiu siejamu su raidos sutrikimais efektu, pvz. stereotipiniai judesiai, baimes ir pan...

O man nepatinka ta komercija. Gal jei tas mokslas būtų įkandamas mano kišenei nebūtų pikta. Na o pas amerikiečius visada tokia filosofija: " pasakyk man savo problemą ir aš uždirbsiu milijoną."
Galėčiau dėl vaiko paaukoti daug ką, bet vis tiek to ugdymo neįpirksiu. Tos kainos galėtų būti proto ribose.

Ačiū tau skruzdėda už informaciją, mes kažką panašaus darom ir namuose tai mūsų mažiukui tas labai patinka.
Papildyta:
Ačiū skruzdėda tau už informaciją, mes kažka panašaus darom ir namuose, tai mūsų mažiukui labai patinka.
Taip tos kainos labai didelės užtai aš ir sakau kad tėvam patiem reikia reikia kažką daryt kad valstybė atkreiptų į mus dėmesį.Man visai nesinori kad vėliau mano vaikui prirašytu šizofreniją nes jis toks nėra .Taip jis kitoks bet nereiškia kad jį reikia nurašyt, jam tik reikia laiku suteikt pagalbą kad jis kiek galėdamas mokintųsi išgyvent trp paprastų žmonių.

Gal cute galite parekomenduoti kokios literaturos tuo klausimu. As dabar kai akis isdegus bandau ieskoti kas mano vaikui veiksmingiausia butu.

O as mamytes dar paklausti jusu norejau. Na nezinau ar jums kada nors auginant vaikucius nebuvo tokio jausmo kad galbut jie nesupranta kad jus ju tevai? Mane toks jausmas nuolat kankina

Bet kodėl taip pesimistiškai. Niekas to neįgalumo nedalina į dešinę ir į kairę. Štai mums davė lengvą neįgalumą, bet tik 1 metams. Ir jeigu po metų jo raida pakankamai pasivys normą, niekas to neįgalumo nebepratęs.

Ir dar, nesutinku dėl vaiko laikymo šizofreniku. Nors autizmas ir neseniai pradėtas diagnozuoti, tačiau šizofrenijos diagnozavimas autistams, manau ir tikiu, sovietinių laikų praeitis. Gal suaugusiems "šizofrenikams" tikrai ne kas, nes diagnozės taip lengvai neatsikratysi, o kainekurie dėl medikamentinio gydymo gal iš tiesų patapo šizofrenikais. Tačiau beaugant jaunajai, neseniai diagnozuotai kartai, kartu bus išgyvendinta ir šizofrenijos paišymo be pagrindo praktika, nes ši karta "užaugs" su diagnoze iš autizmo spektro, tuo pačiu priversdama vystytis Lietuvos medicinos mokslui bei praktikai šioje srityje.
Papildyta:
Mane kankina milijonas klausimų, bet toks klausimas - ne. O gal tik todėl, kad iki šiol apie tai nesusimąsčiau. Ką tu turi omeny? Kaip tai pasireiškia? Kaip tu išgyveni tą jausmą?

Mes neigaluma turime iki 18m. Tada reikes is naujo eiti i komisija, jei noresime ir toliau tureti neigaliojo statusa (itariu, kad nebenoresime). O del sizofrenijos diagnozes, tai siai dienai niekas nepasikeite. Ir nemanau, kad per pora metu pasikeis. Kol tavo vaikutis uzaugs - gal. O mums tik pora meteliu iki pilnametystes beliko.

Bet Auryte77jeigu mes tėvai nieko nedarysim tai ir po 20 metų mūsų vaikam diagnozuos tokias ligas,nes pas mus taip jau yra jei niekam nesiskųsi tai nieks ir dėmesio nekreips.Mums ligi pilnametystės tai toli šviečia,bet vien pagalvojus baisu darosi.Aš kažkur skaičiau docento Pūro mintis apie, tai pasirodo kad Lietuvoj ta kryptim nieko nedaroma. Net po konferencijos kuri vyko rugsėjį nieks iš valdžios dėmesio netkreipė. Tai jei visi tylės jie galvos kad ir problemos jokios nėra.

Na mano vaikas mane mamyte pavadino kai jam buvo 4,6 metai. Kol buvo mažesnis pastebėdavau, kad žmones jis priima kaip daiktus ar įrankius pasinaudoti kaip ko nepasiekia ar nori valgyti. Na aš jį vadindavau visokiais mažybiniais žodeliais, kutendavau, juokindavau. Kai maždaug buvo apie 3 metukų amžiaus mes kraustėmės iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Taip gavosi, kad porą savaičių jis turėjo pagyventi pas močiutę. Nors atrodydavo kad jam tas pats su kuo lieka, ypač jei būdavo įdomesnių daiktų. Tai va prieš užmigdamas jis dažnai kartodavo tą mažybinį žodelį, kuriuo aš jį dažniausiai vadindavau. O kai jau pasiėmėm ir atvažiavo močiutė jis ją laikė baisiu priešu. O jei važiuodavom į tą pusę kur gyveno močiutė jis jau pradėdavo klykti. Tai va o man ir atrodydavo, kad jam tas pats su kuo lieka, nebijo žmonių su visais vienodai drąsus, svarbiausia, kad gauna ko nori.
Na o dėl tos Floor Time terapijos, man atrodo. kad mes savaime jį taip auginom, stengėmės žaisti su tais daiktais kas jam patinka. Svarbu domisi, svarbu džiaugiasi. Aišku skaudu būdavo, kad jam koks raištelis ar šniūrelis svarbiau nei graži radio bangom valdoma mašina. Bet mes jį priėmėm ir priimam tokį koks jis yra.