Ar autizmo diagnozė yra visam gyvenimui? Ar jį įmanoma išgydyti (jei nedidelio laipsnio)? Na, neišgydyti gal tiksliau būtų galima pasakyti, o tiesiog vaiką išugdyti iki reikiamo raidos lygio?
Mums įtaria autizmą

Matau, kad vaiko raida kažkiek atsilieka, nekalba dar, elgiasi daug kur "leliukiškai". Bet man atrodo, jei susiimsim, daugiau dėmesio jam skirsim, logopedės, psichologės užsiėmimai - ir pasivysime bendraamžius.
Kodėl man atrodo, kad šiais laikais labai jau populiaru tą autizmą diagnozuoti??? Nepykit, bet tikrai man susidaro tokia nuomonė.
Aš nekalbu apie ryškius šios ligos požymius. Bet kai vaikas mažai klauso tėvų, puola į įsterijas, domisi daugiausiai mašinomis, jautrus...Juk taip elgiasi dauguma vaikų apie 2-3 metus

Kiti net tai vadina 2-3 metų krize
Kokie yra ESMINIAI AUTIZMO požymiai???Na, vieną žinau. Akių kontakto nebuvimas. Kaip jį patikrinti 2 metų vaikui

? Aš pati pvz. beveik niekad nežiūriu į pašnekovo akis
Na, lyg ir yra pas mano vaiką akių kontaktas. Pribėga, atsisėda ant kelių ir į akis pažiūri. Nori būti glaudžiamas, myluojamas, ateina pasiguosti, kai užsigauna (ne visada - bet gal tada ir nelabai skauda). Žiadžia daugiausiai su mašinytėmis. Tiesiog jas dievinas. Bet juk jis berniukas! Jas rikiuoja į liniją. Tai čia blogai? Pasidomi ir dėlionėmis, tik nemoka dar sudėlioti (tų medinių su paveikslėliais). Meta monetas į taupyklę, deda daiktus į dėžutę, iš jos išima. Nemėgsta kaladėlių dėlioti, namų statyti. Supranta ir moka šiukšles į šiukšliadėžę išmesti. Valgo iš rankytės, visai neseniai jau ir iš puodelio pats išmoko atsigerti (kai paslėpėm visus buteliukus, tame tarpe ir paprastus vandens butelius, nes iš jų puikiai geria) .Na, dar daugiau ką moka...
Tik va kalba tete, mama (bet į mane nesikreipia), kaka (žino, kas yra kaka), kaku (kuku), atia ir atiū (ačiū). Daugiau daug daug marmalynių sava kalba, kurios mes nesuprantame
Paskutiniu metu pradėjo isterikuoti, kai reikia rengtis. Tiesiog gali plikas būti. Žiemą auklė sunkiai (labai sunkiai) į lauką aprengdavo. Gana dažnai paisterikuoja, jie kas nepatinka. Griūna, krenta, būna, kad ir galvytę padaužo. Suisterikuoja, jei ko negauna, jei kas nepatinka, kai vedame ne ta kryptimi, kuria jis nori (labai retai eina paskui mus, dažniausiai bėga savo kryptim).
Labai mums keista, kad jau gal kokia pusę metų jis labai nemėgsta, jei paimam kokį daiktą ir jam duodam, pvz. iš sekcijos. Iš karto pradeda klykti ir liepia padėti į vietą. Nelabai myli knygutes. Jas irgi lipia atgal padėti į lentyną.
Na, net nebežinau, ką čia daugiau vardinti. Keistokas tas mūsų vaikas. Bet mėgsta būti su vaikais, žaisti, ypač mėgsta tas žaidimų aikšteles parkuose su čiuožyklomis. Jam jos - jėga!
Beje, mes lankomės Kauno raidos centre Lopšelio g. Lankom psichologės užsiėmimus, eisim ir pas logopedę. Paskui, kaip suprantu, bus kažkokios išvados.