Autistukai 3

Taip, toje terapijoje daug demesio kalbos suvokimui ir vaiko prakalbinimui (pradeda nuo garsu tarimo, po to skiemenys, po to - zodziai). Kaip alternatyva kalbai (ir kaip tikrosios kalbos lavinimo priemone) naudojami stilizuoti paveiksleliai (populiariai juos vadina "kompikais"). Sako, labai padeda. Mums VISIŠKAI netiko. Net dabar vaikas, pamates tuos "kompikus", baisiai pasipiktina.
Parasysiu jums až.

dėkui, laukiu

O papasakokit apie savo vaiką? Įdomu pasidarė, kaip jūs iki ABA nuėjot, ką darėt prieš tai, kas jūsų vaikučiui?

Tai, ką raudonai paryškinau, tiesiog antrinu ir sutinku.
Labai gaila, kad Lietuvoje niekas nedaro biznio su Floortime ar Occupational Therapy. Dėl šių kur kas labiau verta atiduoti paskutinius pragyvenimo litus.

Ir aš jaučiuosi palikta likimo valiai su savo problemomis. Juokingiausia, kad mes gyvename rajone, tai iš vis specialistų nulis. Nors kas iš to kai gyvenome Kaune, kad turi vaikas autizmą niekas nepripažino. Dabar ir vežiojame pas logopedus į Kauną ir dėl formalumo priversti meluoti kad esame kauniečiai, nes kitaip mūsų niekur nepriimtų. Birželį irgi gulsimės į VRC, nors taip nesinori...

na, matau zinok kad suva ji prajudina, istraukia is jos pasaulio, na matua pagerejima, bet aisku man rupesciu prisidejo, aisku, ko tik nedarytum del vaiko.
man irgi i afera panasu tas gydytojas, is tevu melzia paskutinius pinigus...jei butu gydomas autizmas, tai turtinguju vaikai jau butu isgije, o kaip zinom net pas kelias izimybes yra autistai (kazkada zmonese skaiciau, apie peter andre zmonos lyg pirma vaika autista)
maniskis rugpjutinukas, tai rugpjuti bus 2metai. na ka, svarbiausia kad nekalba, ir sakydamas mama, baba kaka jis tu zodziu nesieja su objektais. kalba musu apgailetina, gal 5 zodziai, ir kalba ne kiekviena diena, o kada nori, o siaip visa diena gali mykti
lauke neklauso, lekia viena kryptimi, vedamas i kita puse isterikuoja, eina i maxima
paniskai bijo vonios ir galvos plovimo, zviegia tiesiog, bet jei rankytes plauti ar uzpakaliuka, tai nepriestarauja
neatsisuka saukiamas vardu, arba atsisuka kada nori
nemoka rengtis, nemoka rodyti pirstu i objekta (na lempa, stala ar pan)
siaip megsta vaikus, jei aptinka, gali zaisti, tik ne is karto pastebi, megsta su masinom, kaladelem, ziedus ant strypo, daro katutes, zaidzia slepyniu, kamuoliu, viru kose, saule vire, pagal muzika soka, moka reiksti emocijas, kai ko nori, ima uz rankos ir veda kad padaryt, dabar jau ilgiau islaiko akiu kontakta, savuju, pasiilgsta musu, jei paliekam mano mamai, pradejo daznai kartoti mama, moka duoti bucki, bet ate daznai pamirsta gal kaip daroma, megsta suptis ant supyniu, labai atsargus, nori pats lipti laiptais (istraukia rankyte), maitina suni, zaidzia, nori lauke vedziot uz pavadelio, moka susideti zaislus i deze, jei mato kad tvarkausi, kamuoli meto suniui, anas gaudo, tai labai juokinga jam, kai gaminu, tarkim pica, ima desryte ir pats i tesla deda, megsta labai kompiuteri, ypac tuos zaidimus, kur viena is mamyciu kazkokioj temoj buvo parasiusi, kai ka bando zaisti (kur reikia tik pelyte vedzioti), svetimu kai saukia vardu ar kalbina "nepastebi", kai reikalauja demesio, guli tarkim ant grindu, trenkia galvyte i grindis ir verkia, kad eiciau raminti, ateina pasiglaustyti, bet siaip toks savarankiskesnis. aj, nesenai pastebejom su vyru, pamato koki kistuka, nesa prie rozetes ir kisa (nes mato kad mes taip darom), tai gerai kad rozetese apsaugos, megsta maigyti mobilu, dievina vaziuoti masina, o jei tete leidzia paspaudyt kokius mygtukus tai sypsosi kaip saulute.
siaip didziausi sopuliai man kad va kalba ir nuotaikos, ir tie nerodymai pirstu, na ir kartais uzsidarymas savyje, net pamenu kai leliukas visai buvo, visi pastoviai kartojo, koks susirupines mazas rimtas zmogutis...na toks keistokas jis buvo visada, vis mastau nuo ko tas autizmas, na gime priduses, bet skaiciau kad gimsta ir lengvai vaikai. gal nuo epiduro? pernesiojimo? skatinimo? ar rukymo (kol nezinojau kad nescia, rukiau, nes buvo netyciukas), aj, dar tiesa, ginekologe sake kad nereikia folio rugsties, kai laukiausi, ir israse vitaminu, tik kai laukiausi koki antra trimestra, gal del to? siaip jis buvo padidintais tonusais ir neurologiskai stebimas, nervuotas, gelta buvo, tai masazus lankem, ligoninej gulejom, fenoberbitali gere. sedet pradejo 8-10men, pirmi zingsniukai, per pirmaji gimtadieni, ir dabar dar kai bega toks kaip susitraukes, kaip suvarzytas, na ilga laika rankytes sulenktas laike kai begiojo, daktare sake ligsvara laiko taip, tai dabar kazkaip reikes vrc pasakyt, gal masazai kokie paskirti bus?
kiek laukti i ta vrc? laukiam jau apie 2 men, jokio skambucio? gal paskambinti ir paklausti kada daugmaz eile ateis? ir kam mus guldyt, jei mes is vilniaus esame? nesuprantu

kazacka, mes irgi is vilniaus. gal susitinkam kada nors su maziukais?
O siaip tavo aprasymas tip top kaip apie maniski. maniskis pirstu rodyt pradejo po vitamino B kurso 2 metu tik.
Bet mums buvo kiek kitaip, mano vaikas blogejo kaskarta kai gaudavo skiepa.
O del pridusimo gimus ir SKATINIMO tai jau seniai irodyta kai butent tai ir itakoja smegenu brendima (nebrendima t.y.)
Maniskiui smegenys "badavo", mes gydemes, nesubrende smegenukai - taip mums sake gydytojai.
Susitinkam kada nors paplepesim apie viska...

Sveikos mergaitės,
va skaitinėjau aš šitą temą ir mane sudomino toks sutapimas: jau ne viena paminėjot, kad kaip jūsų vaikai autistukai taip ir jūs retai ar itin retai žiūrit į akis. Tai ištiesų akyvaizdus autizmo požymis. Aš taip pat auginu autistuką, jam greitai sueis 10 metukų ir aš taip pat niekada nežiūrau kitiems į akis tiesą sakant iki tokios stadijos, kad jei gydytojai nebūtų pasakę, kad mano vaikas žvairuoja taip ir nebūčiau pastebėjusi.

Ar jūs tikrai manot, kad tai sutapimas?

Gal kuri žinot ka nors apie paveldimumą? Ar gal yra forume jau suaugusių pačių autistų būtų įdomu sužinoti kaip jie adaptuojasi visuomenėj? Ar gali gyventi savarankiškai?

Jei atvirai, tai as vaikysteje irgi neziuredavau zmonems i akis. Budama paaugle perskaiciau kazkoki straipsni zurnale apie psichologija, kad neziurejimas i akis gali buti kokio nors psichikos sutrikimo pozymis, ir susirupinusi pradejau mokytis ziureti zmonems i akis Iki tokio laipsnio, kad pasigaudavau troleibuse kokio zmogaus zvilgsni ir ziuredavau, kol jis nusisukdavo Net supykdziau kazka sitaip Zodziu, paveldimumas cia be abejo yra, tik jei pas tevus pozymiu nedaug ir jie silpni, tai vaikas juos paveldes kur kas stipresnius ir labiau isreikstus, bei tu pozymiu bus daugiau. Cia genetiniai dalykai, apie kuriuos daug neismanau, bet mazdaug taip man pasakojo musu gydytoja.

Gal ne visai į temą įsiterpsiu..
kažkas minėjo ar nėra homeopatinių priemonių autizmui - ir dar mintis buvo - kad autizmas ne liga, o dažniasiau - simptomas. taip. teko kalbėti su gera homeopate apie vaikų psichologines problemas, tai ji sakė, kad dauguma elgesio sutrikimų, taip pat tas pats hiperaktyvumas ir panašūs dalykai būna psichosomatinių ligų išraiška, kad keistųsi vaiko elgesys, tenka gydyti visai ką kita, pav. kaip ir minėta buvo - žarnyną. nesakau kad homeopatija visagalė, bet tas pokalbis labai sudomino, ir teko savom akim matyti kaip keičiasi vaikas - taigi mintis ta - susirasti gerą homeopatą ir verta bandyti. Blogiau tikrai nebus.

Gal kas galėtų parekomenduoti kvalifikuotą homeopatą Vilniuje?

Girdejau, kad Popovas geras homepatas. Tik nezinau tiksliai kur ji rasti. Pasidomet?

pažiūrėsiu google, dėkui. Nebent turit kokių kitų kanalų, tuomet, labai būčiau dėkinga Manau, jog svarbu, kad homeopatas turėtų patirties su autizmo sutrikimu. Ir savo nuomonę šiuo klausimu