QUOTE(skruzdeda @ 2008 12 07, 22:51)
Pareis, norejau paklausti, kada jus issikraustete i Vokietija? Ir kaip tavo vaikas susidorojo su dvikalbyste? Kada jinai ismoko suprasti ir kalbeti vokiskai? Juk i autizma linke vaikai turi apsikritai problemu su kalbos supratimu, kalbejimu, o cia dar dvikalbyste? Mes tai pasvarstome apie emigracija, bet vat nezinau kaip cia su vaiku butu. Is kitos puses, tai gal kol labai jaunas vistiek imlesnis kalboms negu paskui??? Gal veliau jau is viso svetima kalba butu neikandamas reikalas, jeigu ir lietuviskai dar tik neseniai pradejo kalbeti sakiniais?
Skruzdeda, aptsiprasau, buvau praziopsojus zinute. Mes Vokietijoje jau 7 metai. dukrai buvo metukai su trupuciu kai isvykom, o sunui beveik 3,5 metu. Dukra sedejo su manim namie dar iki kol darzeli lankyti pradejo, tai tos kalbos, kaip Hallo, Danke, Bitte, daugiau nereikejo jai vokiskai. Darzelyje aukletojos yra pratusios prie to, kad ateina vaikai nesuprasdami nei zodzio. Dukra lanke dar pries darzeline grupe, kur nedaug vaiku budavo. Kazkaip susitvarkydavo ji ten, manau, daugiau ziuredama ka kiti daro.
Nors, turiu pataisyti. pirmus menesius ar net puse metu, ji kai ateidavau pasiimti zviegdavo siaubingai, ir psichologo nuomone, ji visa savo isitempima, kuriame jis pusdieni praleido( nes bande viska supratsi) isliedavo kai as ateidavau. As tokia pat esu, as bandau tuoj viska suprast, be galo isitempiu, esu net vemus kelis kartus po keleto tevu susirinkimu, nes isiskaudedavo galva tiek, kad jau galvodavau darzeli sutatys mane( iterpiau, sita sakinius, nes buvau pamirsus visai kad taip buvo). Bet kai aplinkui kalba tik ta kalba, tai vaikai labai greit susiurbia, ir ne tik vaikai. As atvaziavau jau kazkiek mokedama vokiskai( mokykloj mokiausi

), o buvo visko, ir asaru ir noro daiktus susikrauti ir namo vaziuoti. Nes vokietijoj kaip ir visur yra dialektai, mes patekom kur nemazai zodziu yra kitaip tariami nei toj " normalioj" vokieciu kalboj", net aukletojos taip pasnekedavo darzelyje. Nu kaip ir zemaiciai, kai sukalbes, tikrai ne viska as suprasciau. Bet vaikai darzelyje tarp vaiku neblogai jautesi. Sunus gal pusmeti nedriso nieko sakyti, o aukletojos mane ramino, kad tai normalu, nes yra keli vaiku tipai. Vieni nesvarbu kaip, bet snekes ir bandys, o kiti tol kol nebus isitikine kad taip yra teisingai, nesakys nei zodzio. Tai sunus buvo kuris nekalbejo. O dukra kalbejo labai mazai( bet cia abiem kalbom). Dabar.... jie abu kalba geriau, lengviau vokiskai nei lietuviskai. Smilte daro dar gramatiniu klaidu, tenka pataisyti ja, bet mokykloj is esmes ji susigaudo kas ir kaip. Nebent tai yra kazkokie zodziai, kuriu ji del savo sutrikimo negali suvokti, tai tada iskyla problemeliu. Bet is esmes, po to kai ji pas logopede pradejo lankytis ir del savo sutrikimo kalbai pagerint ir del dvikalbystes, ji daug greiciau prabilo, ir geriau, ir kai nezino kaip kas sakoma ar nesupranta ismoko tiesiai paklausti. Anksciau bandydavo net nesupratus daryti, atspeti, bet nei uz ka neklausti. Dabar klausineja labai daug, ir tai parodo, kiek ji dar nesupranta. Bet ji jokio diskonforto del vokieciu kalbos nejaucia. Ji visai gerai jauciasi cia, kalba jai netrukdo, o dabar jie ir anglu dar mokosi, kaimynai italai jai yra kazkiek italisku zodziu pasake. Ja net domina, kaip kitose kalbose tas ar anas sakosi.
Mano nuomone, vaikai esantys toj kitakalbej aplinkoj, pripranta greitai. Aisku, negaliu pasakytik kaip butu buve, jei Smilte butu buvus kokiu 7 metu. Vaikai neturintys sutrikimu, tai palyginus vistiek gana greitai persilauzia ir net be akcento sneka. O kaip butu buve Smiltei tokio amziaus, nezinau. Na va, isipleciau kaip visuomet. Esu is tu, kur nemoka trumpai drutai atsakyti
Vakar musu aukle taip pagyre Smilte, kad jau ir as stovejau visa apsipatenkinus. Smilte labai megsta darbelius ar piesti. Todel vedam ja i menu mokyklele, kur jie daug kuo uzsiima,kas su menais susije. Parnese vakar piesini pagal viena pasaka( nezinau kaip kaip mes ja lietuviskai vadinam" auksine Mari ir nelaimele Mari"?

)
Tai ant vieno geltono lapo nupiese grazia mergaite , linksma graziais rubais. O ant melyno lapo nupiese juoda, purvina, verkiancia nelaimele Mari. Dar net fona sen bei ten juodai patryne pristais. Tai aukle pasake" kada nors, kai Smilte jau didele bus ir zymi menininke, as galesiu visiems sakyti- as jos aukle buvau"

Ai, nu man pagloste sirdi, nedaznai taip pagiria mano vaika