Man, tikriausiai buvo lengviausia, iš viso nieko nereikėjo galvoti ir spręsti ką daryti. Nėštumo metu man labai ištino pirštai, tad žiedą teko nusiimti ir laikyti dėžutėje prie kitų papuošalų. Kol ligoninėje gimdžiau dukrytę, mano ex žiedą ir kitus vertingesnius papuošalus kažkur "prastūmė"... Tiesa, jo žiedas buvo užstatytas po vestuvių praėjus kokiem 2 mėn. Tris kartus buvau jį išpirkus iš lombardo, po to trūko nervai.
Na, o kai grįžus iš ligoninės supratau, kad ir mano žiedas iškeliavo, buvo labai lengva apsispręsti dėl skyrybų.
Nors kartais tą žiedą prisimenu su nostalgija. Jis buvo sidabrinis su išgraviruota rusiška malda. Nešiojau jį dar mergautiniais laikais. Prieš vestuves radome pirkti antrą tokį, o mano draugė juvelyrė įlydė tuos sidabrinius žiedus į aukso plokšteles. Labai gražus buvo. Ir ėjo su manimi per didelę mano gyvenimo dalį.
Manau, kad jei jį turėčiau, nešiočiau toliau, nes tai draugės daryta dovana, be to dar su malda... nors ir ex primintų, o to tikrai nebenoriu... nežinau ką daryčiau...
Tikriausiai dėl to jo ir netekau, kad dabar nereiktų abejoti