pavargau nuo tokio gyvenimo....

Aš tai kaip tik nemanau, kad reikia skolintis iš draugų ar tėvų. Jeigu jis toks melagis, dar dings po to kur nors palikęs tas nesumokėtas skolas draugams ar tėvams, o tada tai bus iš viso kaip negražu 

nu tai autorė rašo,kad vyro praeitis ne kokia buvo...gal skolos dar iš tos praeities

Nu dar viena varianta prisiminiau.    Gal darbuoviete (jusu, ar vyro) gali pinigu paskolinti? Pasitaiko gi tokiu geranorisku direktoriu ir privaciuose, ir valstybinese istaigose (pasakojo pazystami). Ir kartais labai didelem sumom skolina (ir oficialiai, ir neoficialiai) ...

vyras jau bande, sefas lyg ir sutikes buvo, bet kai jam paskambino is antstoliu tai persigalvojo, gal pasitikejima prarado? o kaip jus manot,, ar man darboviete paskolintu, juk esu iki vaikui sukaks 2 metai atostogose, o vaikui tik 1.3m.ar verta teirautis?

Verta. Tik neaisku, ar didele suma paskolintu. Atlyginimas kiek maciau tai nebuvo didelis... Geriau jau tevams skambinkite.
(Nu dar galit su vaiku ant ranku pati nueit pas vyro sefa ir pabandyt pasisneket. Pasakysit, kad vyras taip padare is dideles meiles jums.  )

As neiciau 

Is tikruju tai vyras prisidirbo jis ir turetu srebt. Pvz susirasti papildomo darbo. O ne zmona su istiesta ranka siuntinet 

Akivaizdu, kad tokia suma "cia ir dabar" legaliais budais neimanoma. Butina sudaryti su anstoliais dalini skolu grazinimo plana (x per menesi - atsizvengiant kad likusiu pinigu uztektu seimos islaikymui) ir stengtis uzdirbti kuo daugiau pinigu. Kitokio budo nematau 

o nera jum jokios galimybes pasiskolintis visos tos sumos atiduot ja anstoliams ir moket po to ja dalimis? na net ir nezinau... gi buna tie vartojimo kreditai... penkiem metams ir t.t. gal iseitu kas noirs? 

sveikos,
nezinau kam issikalbet, drauges nesupras, tevai pasmerks...bet noriu issipasakot, nes atsibodo gyventi taip kaip gyvenu...
pradesiu nuo pradziu, esu zmona ir mama...vaika labai myliu, bet kartais uzklumpu save galvodama, kad ne laiku tapau mama, tai baisku, bet nezinau, kazkur tolimiausioj kertelej vis pamastau koks butu buves gyvenimas, jei neskubeciau su vaikais. man jau ne niolika, ketvirti amziaus pragyvenau, ir nesijausciu kazka labai jau nuveikusi ar maciusi ...savo laiku, kai gyvenau pas tevus nesimokiau, nors buvau labai gabi, vos ne vos baigiau 12 klasiu ir istojau i savo svajoniu specialybe, bet man mokslai nerupejo, na ir nesimokydama issilaikydavau sesijas, bet blogiausia kad nebevaiksciojau i paskaitas ir buvau isbraukta is sarasu...tada sutikau savo tada dar busima vyra, mane labai palaike, o as nezinojau ko noriu is gyvenimo, lyg norejos i uzsieny, is kitos puses kazkas stabde, kuri laika net nedirbau, nes ...nezinau kodel...gal todel kad nezinojau ko noriu ar nemaciau motyvacijos...po poros menesiu isidarbinau firmoj vadybininke, ir dar po poros menesiu pasijutau nescia, nutarem gimdyt.su vyru susituokem, myliu ji visa sirdimi, bet dabar nezinau ka jam jauciu, ir myliu ir pykstu....jis geras vyras, geras tevas, vaikutis irgi nuostabus, o as negaliu apsispresti ka man daryti su savo gyvenimu...noreciau grizti studijuoti, bet nera galimybiu...esme tame kad mes esame visiskame sh....de... mano vyras nei alkoholikas, nei musasi, nei pas kitas eina, bet jis yra melagis, o melavo jis man nuo pat musu draugystes pradzios... tik nesenai suzinojau kad jo praeitis siurpoka, man baisu net cia rasyti...na, jis pasikeites buvo i geraja puse jau iki susitikimo su manimi, ta praeiti dar galiu atleisti, bet jis kai pradejo draugauti su manimi noredamas pasirodyti geresnis gal, as nezinau kodel, bet jis prisieme daug paskolu,ir lizingu...kai negyvenom kartu, neislaike seimos jis tas paskolas mokejosi, bet kai po vestuviu apsigyvenom kartu, as jau laukiausi, nieko nepastebejam, alga nese namo, as irgi gaudavau alga, bet kai isejau i dekreta pastebejau kad vis truksta pinigu...pagimdziau vaikeli, ir prasidejo, jis pradejo keisti darbus kaip paseles, norejo vis uzsidirbti daugiau...o isejo taip, kad per menesi atnesdavo minimuma, jam vis nesiseke...as gaudaau beveik 1000lt., is ju ir gyvenom...neseniai susiraado darba, gauna apie 3 tukstancius litu, bet suzinojau kad jis tuos metus visai nemokejo uz lizingus ir paskolas, ir mus pradejo pjauti antstoliai...nu nemoku nupasakoti, metus gyvenom taupydami centus, as turiu vieninteles kelnes, nieko sau nepirkau metus, vyras irgi, vaikui nuperkamreikalingiausiu daiktu ir sedim centus skaiciuojam, o juk dar uz komunalinius reikia sumoketi...zodziu kai rado gera darba, galvojau, pagaliau atsistosim ant koju, o tada pradejom gaut laiskus...viena diena anstoliai 3tukst, kita karta 2 tukst...ir taip kas savaite, as vis klausiu, cia viskas? sako jo, po to paaiskeja kad dar skolu ir dar skolu...MAN ATSIBODO ! matau kad dabar suvokia savo elgesio padarinius, bet kas is to? kaip gyventi kai skola 40000? jo tevas dave mum 2000euru kad masina nusipirktume, o mes uz skolas atidavem tuos pinigus antstoliam...dar suprasciau jei reiktu tuos pinigus moket periodais, ale kad ne, reikia iskart viska moket, viena paskola uzdaryta 5tkst, kita 4tkst  ir t.t ir pan. atsibodo meluoti, kad viskas gerai, tevam savo nieko nesakau, nes jie kategoriski, o ir tokios sumos negaletu mum paskolint, jokio turto neturim kad uzstatyt, nu staciai gyvent nesinori...dabar noreciau ir mokytis ir dirbti bet galimybiu jokiu, o mazius per mazas kad grizt i darba?
atsiprasau kad toks padrikas laiskas, tiesiog rasau ir verkiu, nereikia man aukso kalbubet noriu gyvent normaliai, o ne bijot laiskininko, atesancio laiskus....kazkada svajojom su vyru atidarinet versla, net ideja turiu, lietuvoj tokio dalyko nera ir manau galetume prasisukt, bet manau laukia dar kokie 5 metai kruopu rijimo ir centu skaiciavimo. o skaudziausia kad vaikas del to irgi kencia, juk pinigus sukisam i kazkokius antstolius o ne jam, ateiciai...ka daryt? myliu as vyra, bet labai pykstu del jo tokiu poelgiu.....