Kaip jūsų pirmagimis priėmė brolį/sesę?

Mūsiškė labai laukė sesės ir priėmė ją labai gerai . Visada rūpinasi, žaidžia su ja. Meilė begalinė ir abipusė Dabar tiesiog gražu žiūrėt kaip jos abi apsikabina, pasimyluoja Aišku, būna, kad ir pasipeša, bet kam nepasitaiko...

Labas mano vyresnelis gimus sesei(jam buvo 2m),ispute akis ir paklause"o kas cia?",po to ilgai apziurinejo sese,o kitu brolio ir seses jau lauke,kaip kaciukas prie mamos glaustinejosi,vidurine dukte lauke jauneles seses ir dabar ja labai myli ir jei kyla kokiu problemu vienas kitam paaiskina kad sese maza.Buvo dar tokia "problemele" iskilus reikejo sunums aiskinti kodel mergytes neturi pimpaliuku ,bet pavyko...atrodo

Manoji labai norejo seses, kai suzinojo kad tures broliuka trenke durimis,uzsidare kambaryje ir nekalbejo su teciu (tuo metu as buvau ligonineje) net vaziuoti nenorejo paziureti

labai bijojau kaip vyresnelis priims sese, bet viskas nei pavydo, nei musimosi, karsu zaidzia

Mes bandome ruošti vyresniukę dar tik planuodami antrą vaikutį. po kol kas rezultatas labai gražus, t.y. ji savaime nori to broliuko ar sesutės. net iš kažkur pasigavo frazę, kurią nuolat kartoja "kas bus, tas bus gerai" ( spėju iš darželio arba iš senelių)

Pas mus irgi buvo padidejes demesio poreikis, iki siol yra (vienam beveik 3m, kitam beveik 5 men), nors jau zymiai geriau. Irgi buvo ejimo miegoti problemu, uztrukdavo apie 1 -1.5 val , vis reikejo dar vienos, ir dar vienos knygos, paskui kalno daineliu, paskui sedejimo salia, kol uzmiega, daug visokiu issidirbinejimu, protestu ir t.t. Tai palaukem apie 2 men, kad apsiprastu, o paskui pritaikem jau forume daznai mineta metoda: paskaitom 1-2 knygutes, uzgesinam sviesa, padainuojam 1-2 daineles, pabuciuojam, labanakt. Tai zinoma, pirmus kokius 2 vakarus verke, vis lipo is lovos, ejo is savo kambario, jei buvo tetis, tai reikejo mamos, ir atvirksciai, bet mes tiesiog svelniai, bet be kalbu nuvesdavom atgal i lovyte, tiek kartu, kiek reikia. Ir viskas dabar susitvarke, uzmiega pats, ir nakti ramiau miega. Su tustinimusi buvo taip, kad pries tai dare i puoduka, tualeta, o po brolio gimimo tik i sauskelnes. Tai irgi po 2-3 men tiesiog pradejom labiau ikalbineti, sodinti ant puoduko, skaitem knygutes, viena apie meskuti, einanti daryti i tualeta, jei pavykdavo bent pasedeti ant puoduko - labai girdavom, dabar irgi jau viskas susitvarke.
O bendra taisykle - tai kuo daugiau vyresneliui demesio, ne tik is tecio, bet ir mamos (kad ir kaip tas sunku po visu nemiegotu naktu, bet nors valandziuke per diena skirdavau tik jam, ar knygute paskaityti, ar is plastelino palipdyti, ant keliu pasisodinti, pamyluoti) ,jei jis nori padeti, tai svelniai nukreipti i tokius dalykus, kur jis gali ta padaryti, pvz atnesti sauskelnes mazuciui, kai jas keiciam. Paskatinti, pagirti, sakyti, va kaip mazajam gerai, kad tu padedi, va jis tau sypsosi. Ir daug daug kantrybes! Sekmes, jums ir mums

Pas mus situacija vis blogeja. Sesytei jau 4 men, o brolis (greit bus 3 metai) darosi vis piktesnis. Kol laukiausi, daug su juo kalbejau apie sesyte, jis man gloste pilva ir prase kuo greiciau ja is ten isimti. Kai gime sesyte jis net nenorejo ateiti i palata ligoninej, vos spejo ieiti, tempe teti i lauka uz rankos. Prase jos nesivezti namo, o kai parsivezem, sake , kad sitos sesytes nemyles ir nori pirkti kita . Vis bando uzgauti sesyte. Prisiglaudzia atseit su galva prie jos ir spaudzia ja, duria i akyte, net kanda i kojyte. Dabar jau laikom sesyte atskiram kambary, durys su kabliuku. bet kai tik jis su ja susitinka, vis ka nori padaryti jai. Stengiames jam skirti kuo daugiau demesio, skaitau jam knygeles, zaidziam abu ir t.t. (sesyte labai rami, tad buna ir viena puikiausiai). Dabar jau pradejo sunus musti ir mane ir teti, kai kas nepatinka. Is pradziu bardavom, ir per uzpakaliuka gaudavo, dabar stengiames nereaguoti, bet nepadeda. Siandien ispyle visa puodeli arbatos ant zemes, specialiai daro sysiu i kelnes, o kai ji subari ateina musti. Pasidare tikras velniukas, net verkti norisi, sunku patiketi, kad is gero paklusnaus vaiko toks piktas pasidare. Net lauke kitiems vaikams duria su pirstu i aki, nuima kepure ar stumia. baisu kaip mes isgyvenam su vyru. Turbut reiks ieskoti psichologo visai seimai.

Kol kas reaguoja gerai. Yra šiokių tokių smulmenų, bet visumoj nebaisu juos vienus palikti, leidžiu aš vyresnėliui su mažiaus žaislais pažaisti, jo lovytėj pagulėti. Pora kartų panorėjo ir pasibaigė. Dabar labai laukia, kada mažius su juo vienam kambary miegos. Na tai bus dar negreit. Šiaip ir ligoninėj labai norėjo su mumis pabūti ir parsivežė broliuką namo. Dabar visiems giriasi kad jis jau didelis ir turi mažą broliuką.

OI paskaicius biskiuka issigandau kad tik pas mumis nebutu problemu nes sunus gims po keletos menesiu ,tarp vaiku skyrtumas beveik 3 metai ..o dukriukas tai toks megstantis demesi ,nera piktybiska ,bloga .ar dar kaip ..bet bijau ,kad ji tik nesustresuotu ..nors mazulius ji megsta stebi ,bet cia sveciuose ..neisivaizduoju kaip bus namuose kartais paminiu kad pas mama pilvuky broliukas ir t,t bet ji nelabai reaguoja ir as pati nesistengiu jai ta priminti ,kad po to nebutu ,kur tas brolis kiek jo galima laukti ,juk maziukai nesupranta kad dar kazkiek menesiu ir t.t jiem reikia dazniauiai cia ir daba ..va ziuresim kaip bus kai atsiras sunelis butinai prasinesiu kaip sekasi

visom kurios turi pavyduoliuks po

tikriausiai jusu suneliui prasidejo 3 metu krize mums panasiai buvo. atrode, kad vaika kazkas sukeite toks piktas ant visu pasidare, nedraugiskas, nors broliui jau metukai buvo, pradejo prasyti, kad broli mociutei atiduotume ar kur paliktume, vis praeidamas pastumti noredavo ar uzgauti. daug nervu mums kainavo. o as save ir vyra vis ramindavau psichologu patarimu prisiskaicius, kad taip turi buti, kad tai normalu paskui po truputi susitaike, kad brolis niekur nedings, interesai supanasejo, dabar du draugai geriausi
kantrybes jums, manau viskas susitvarkys

aciu, tikiuosi, kad praeis. paguodzia, kad jums taip buvo ir viskas issisprende.

Manau,kad svarbiausia yra stengtis vienodai pamyluoti abu vaikus(vyresneli gal net labiau). Nepamirsti vyresniojo,dazniau jam priminti koks jis yra svarbus ir mylimas. Maniskiui buvo 5-eri,kai sulaukeme sesutes,o as net pajuokaudavau daznai,kad ji labiau uz sese myliu,nes seniau pazistu Tada pas mus isiliepsnodavo karsta diskusija,nes jis man pradedavo aiskinti,kad ir sese reikia myleti
Tiesa,dar kuriozas Didysis,pamates sesute plika,taip pat nustebo kur dingo pimpaliukas. Taciau staigiai pareiske,kad nera ko jaudintis,nes jis greit uzaugs O sese,jo nuomone,nemokejo kalbeti del to,kad dar dantuku neturejo
Na,sakutes kaip tie vaikai ismasto