Kaip jūsų pirmagimis priėmė brolį/sesę?

#25
Sveikos mamkos smile.gif
Mudu su vyru labai patenktinti, kad vyresnėlis myli savo jaunėlį. Nėštumo metu daug kalbėjome, kad turės broliuką, pakutendavo man pilvelį. wub.gif Skirtumas tarp vaikelių yra 2 metai 8 mėnesiai. Iš ligoninės kai gryžome su leliuku, pirmiausia padovanojome mašiną ir pasakėme, kad čia - nuo broliuko. (Mums taip patarė gydytoja, kad vaikas labiau mylėtų savo broliuką ar sesutę ir lengviau jam būtų psichologiškai). 4u.gif Labai bijojau, kad nebūtų didelio pavydo ir kad neskriaustų, nes kai aš pati buvau maža, beveik 4-ių metukų, gimė brolis ir jaučiausi labai nemylima. Pamenu, vieną naktį, kai visi miegojo, atsikėliau, ir plaukus nusikirpau prie grifkos. doh.gif Na, bet dėl savo vaikelių, pasirodo, bijojau be reikalo. Iš pat pradžių nelabai norėjo dalintis merliukais, bet paskui viskas pagerėjo. Šiuo metu mano mažiukui jau 2 mėnesiai, tai šiandiena nustebino vyresnėlis. Leliukas pradėjo verkti, o šis tik keturiom bėgti prie brolio pradėjo ir šaukti: boli, ateinu wub.gif Nu labai smagu wub.gif
Atsakyti
#26
Na pas mus, manau, didelių pavydo priepuolių pavyko išvengti. Aišku būna visko, vyresnėlis ir durimis patranko, kai ko nors stagiai užsimano, o aš tuo metu negaliu jo noro patenkinti, nes tarkim maitinu mažąja. Na, bet jau didelis vaikas, greit 5 metai, tai gal supranta, kad kitaip nebus, teks tuo dėmesiu dalintis. Nėštumo metu labai laukė, į ligoninę irgi su džiaugsmu atvažiavo, labai jau norėjo sesę ant rankų palaikyti. O šiaip ir padeda man, jei tarkim darau valgyti, o mažoji zirzia, tai nuėjęs kalbina ją, juokina, soskę įduoda... Tikiuosi gerai sutars abudu... wub.gif 4u.gif
Atsakyti
#27
tarp musu mazyliu bus 5 metu skirtumas, bet didysis labai laukia sesytes, ir labai laukia, ir dar sake po seses reikes ir brolio, tai manau kad teks pirkti biggrin.gif
Atsakyti
#28
o as nebezinau ka ir bedaryt vyresneslis 3,4 m o mazyle 9 menesiu. is pradziu prieme sauniai, rodos ir mylejo sese ir paruostas buvo bet kuo toliau sese auga , paskui ji ropoja, bando broli paciupt uz kur nors ir net dreba is dziaugsmo pamacius, tuo jis priesiskiau nusiteikineja. pyksta jei ji paliecia jei jo zaisla paima. nepadeda nei pokalbiai nei skatinimas dalintis... i gera tai kad ismoko savo zailsus susitvarkyt. sutarta kad kas yra sudeta tai sese negali kuistis po jo daiktus. o jei jau randa ka ant zemes pats kaltas, bet vistiek isterijos priepuoliu del paimto zaislo, del seses verkimo ir dar del kazko buna laaaaabai daug. stengiames juos itraukt i bendra veikla. na pvz siandien neva visi kamuoli ritinejom tada jau sese lyg ir draugas bet tik ji uzsikapryzina ko, pasukauja garsiau is dziaugsmo ar ne dziaugsmo tuoj dickis saukia garsiau uz ja, o kai bari sako ir sese rekia... bet aisku tas jo rekimas koki 20 kart stipresnis ir piktybiskas... va taip ir gyvenam...
o siaip pavydo kazkokio stengiames isvengt, abu panesiojam , abu pamyluojam, tai sioje vietoje lyg ir viskas gerai, nu bet nepatinka jam kad sese aplink ropineja. vis ateina ir sako jis man: "mamyte padek sese i lova tegul guli" biggrin.gif doh.gif arba sako tu ja paimk palaikyk
Atsakyti
#29
Mūsų penkiametis su didele meile priėmė sesutę. Kiekvieną dieną atbėga, apsikabina ją, pamyluoja, į žandą pabučiuoja, sako, kad labai myli. Žiūrėsim, žiūrėsim ar ilgai ta jo meilė tęsis.
Atsakyti
#30
Kai gimė dukrytė, sūneliui buvo labiau ji įdomi, ir dar matyt nesuprato, dėl to pavydo. biggrin.gif Vėliau kai buvo sūnelis keturių metukų, o mažąjai vos dveji, tai jau reikalaudavo dėmesio. Bet šiaip nebuvo labai daug pavydo scenų. thumbup.gif Vėliau brolis pats pradėjo sesutę prižiūrėti, rūpintis. mirksiukas.gif
Atsakyti
#31
labukas...mes irgi esam mažiukai, didžiajai 2,5 metų, o mažyliei bus 10 mėn., pradžioje buvo visko ir nuo rankų imdavo ir maitinti neleisdavo, kai tik atsigulu mažylę maitinti, taip didžioji verkia, ar ko užsimano...tai mes su vyru aiškindavom, kad tu didesnė, ir protingesnė, šaunuolė, o sesė mažutė, nei sėdėti, nei vaikščioti moka...nežinau kiek ji ten suprasdavo, bet po aiškinimų pridėdavom, kad ji mūsų turtas, brangenybė ir t.t.dabar aš jau turiu mažą auklę ax.gif kuri ir sesie paduoda žaislą ir užstoja , niekur nepalieka, jei vežtis tai visur kartu.... biggrin.gif
Pradžioje iki kokio 5 mėn tai labai sunku buvo...mes didčkę ir į lauką vieną vesdavomės, kad tik jai dėmesys visas būtų, aš ir į parduotuvę niekada viena nevažiuodavau, visur kartu....bet mes tai kokį 100 4u.gif kartų per dieną sakom, kad labai mylim, kad svarbiausi žmoginukai ir t.t. Kažkaip tas pavydas apmažėjęs yra, arba jos auga ir savaime viskas keičiasi....o visoms kurios pasiryžo auginti pametinukus ar mažylius tarp kurių nedidelis skirtumas, tai linkiu kantrybės... biggrin.gif
Atsakyti
#32
Mūsų pirmagimis didelis vyriokas jau, kai laukiaus antro, labai rūpinosi manim, padėjo ir buity, ir parduotuvėse, vakarais padėdavo galvą ant pilvo paklausyt kaip brolis juda wub.gif Džiaugiuosi, kad ir dabar, kai brolis jau yra, kad rūpestis ir meilė nedingo wub.gif
Atsakyti
#33
As irgi baiminuosi,kaip mano sunus priims broli ar sese,nes labai jau pavydus.Neleidzia su svetimais vaikais pasidziaugt,pakalbet..Tik viena maza mergyte jam matyt patiko,tai pareiske,kad nenori nei brolio nei seses,o nori mergytes lotuliukas.gif Dabar lieka tiketis,kad gims mergaite biggrin.gif Nors gal dar apsivers vaiko pageidavimai tongue.gif
Atsakyti
#34
musu sunus, tai labai gerai prieme zinia, kad bus pagausejimas clap.gif .
kol pilvas augo vis eidavo glostiti, rytais, kai atsibusdavo ir vakarais, kai eidavo mieguoti be buckio i pilva negaledavo. kai gyme, tai tapo sesyte - ziogyte.
o aukle turim nepakeiciama thumbup.gif , jei reikia kur islekti greitai, tai mielai pasileka. Bet ir maze, kol dar nesiojau, tik brolis prieidavo pradedavo spurdeti pilve. o dabar gana tik varda brolio pasakyti, iskarto: brolis, kur? noriu pas broli
labai dziaugemes, kad tarp vaiku nors ir skirtumas nemazas bet begalinis rysys.
bandom aiskinti, kad taip ir reikia visa guyvenima bendrauti ir palaikyti vienam kita ir kai gerai ir kai sunku bus bigsmile.gif
Atsakyti
#35
Tarp vaiku 4,5 metu skirtumas, vyresnisys be galo myli savo broli, nuo pat pirmu dienu ji myluoja, buciuoja, kartoja kad myli, jokiu pavydo scenu tikrai nepastebiu, kai gime broliukas tai buvo balandis ir dydiji i darzeli nebeleidau, tai iki rugsejo buvo visada kartu su broliu, tai demesio netruko nei vienam, labai miela ziureti su kokia begaline meile vaikai bendrauja wub.gif o dabar jau vyresnysis sako, kad mamyte mes dar sesute turesim, labai tikiuosi kad taip ir bus wub.gif
Atsakyti
#36
Tarp mūsų berniuko ir mergytės yra 3 metų ir 7 mėnesių skirtumas... Brolis labai šauniai priėmę sesę, ir dabar kai ji jau ropoja, jis sako, kad man daug smagiau negu kai mažytė gulėjo... Viskuom dalinasi ir man padeda... Tikiuosi, kad nedings tas glaudus ryšys tarp jų... wub.gif
Atsakyti