Tarp maniskiu du metai skirtumas. Ispradziu kai gime tai labai norejo padeti rupintis, nesdavo pampius viska paduodavo. Veliau prasidejo pavydo scenos dydisis vaikas pradejo megdzioti broli, tipo nieko nebemoka. Kai brolis pradejo ropoti kviesdavosi broli zaisti i kambari, o mazasis kaip uodegyte paskui mane ir neina pas broli. Tai budavo net taip, kad tempia broli uzkojos ir sako, einam zaisti broliukai (cia gal ir musu kalte nes kai laukemes sakeme, kad gales su broliuku zaisti, draugauti, tik pamirsom pasakyti, kad teks pralaukti kokius 2 metus kol jis nores zaisti

).
Paskui maziukas pradejo labai megdzioti broli ir kaip uodegyte sekioti ispaskos. O dickis saukia ko jis viska daro kaip as. Tada as jam sakau "pasakysiu tau paslapti, kad mazi vaikai megdzioja tuos kuriuos labiausiai myli. Matai broliukas tave myli labiausiai is visu ir nori buti panasus i tave" Tai labai padejo tas sakinys, niekam nebeleido brolio skriausti. Tik isgirs kokioj zaidimo aikstelej kad brolis verkia atbega ir klausia "kas mano broliuka nuskriaude"

Dabar metus ejo kartu i viena darzeli (3-5) metų grupėje. Tai labai gerai ir mums lengva buvo juos vesti i viena grupe ir jie lengviau prie darzelio prisitaike, be jokiu asaru.
Visko buna ir dabar ir susipyksta ir susimusa. Mazesnis dabar vis bando nuo brolio kanors nukniaukti. Ir kai tas neduoda garsiai saukia, tipo nuskriaude (jau neviena karta nutveriau taip manipuliuojant). Svarbiausiai kad jie vienas kita myli.