Mano pirma ... paskutinė MEILĖ

mmm.. priam meile dar sutikau budama 13 metu ir ji mylejau ilgai.. labai ilgai... buvo viskas grazu, bet kazkaip isikyrem... ir dar dabar pamacius ji suvirpa sirdute...

Turiu artimą draugę, kuri dabar yra lygiai tokioj pačioj situacijoj, kaip ir Tu. Ji irgi per vėlai sužinojo apie jo šeimą. Beje, jo žmona tuo metu laukėsi. Kai gimė vaikutis, jis paliko žmoną ir apsigyveno su mano drauge. Nuo tų įvykių praėjo 2 m., jie vis dar kartu. Žiūri vienas į kitą spindinčiomis akimis, ir, atrodytų, yra skirti vienas kitam. Bet...
Jie nėra laimingi, nes slegia sąžinės graužatis dėl nuskriaustos moters ir vaiko. Jis seniai nebenešioja vestuvinio žiedo, bet oficialiai išsiskirti nesiryžta, vis atidėlioja. Teisinasi turtiniais reikalais, o iš tiesų velniažin kaip ten yra. Jauną moterį tokia padėtis kuo toliau, tuo labiau slegia, bet ji jo tikrai nepaliks, nes yra be proto įsimylėjusi. Savo šeimos jie irgi nekurs. Beje, nuo jų nusisuko visi giminės - ir jo, ir jos... Tik dabar, praėjus tiek laiko, pavyko šiek tiek pralaužti ledus, ir ji pagaliau susipažino su jo seserimi. Mano draugei sunku apie tai kalbėti, bet akivaizdu, kad ji norėtų normalaus gyvenimo.
Spręsk pati.

mano pirma meilė tęsiasi iki šiol, jau 6 metukai esame kartu, isimylejome dar budami paaugliais, tevai neleisdavo draugauti, bet mes draugaudavome slaptai, meile buvo tokia platoniska, kad net apie seksa negalvodavome taip išdraugavome iki 2metu, tik po to prasidejo aistros ir meiles naktys kažkaip malonu, kad kartu uzaugome ir subrandinome dabartine meile, dabar vienas kita suprantame vien is zvilgsniu ir kartu juokiames, kai vienu metu pradedam kalbeti apie ta pati noreciau kad mano pirma meile butu paskutine

o aš, tiesą sakant, net negaliu pasakyt, kuri meilė man buvo pirmoji buvo eilė visokių bernų, bet kai atgal pasižiūriu -- nė vienas nebuvo toks jau ypatingas, kad būtų palikęs kokį didesnį pėdsaką gyvenime. o įsimylėjus buvau ir tą, ir aną. ir buvo ir dūsavimų, ir ašarų išlieta. bet kai atgal pasižiūri -- ai, durnystės kažkokios.

ech..kiek visokiu skirtingu istoriju...
Siaip, kartais pamastydavau, kad geriau jau buciau nepatyrusi tos beprotiskos meiles..bet vistiek..kai skausmas jau toli ir likusios grazios akimirkos ir be to esu uz tai,kad noriu daug ka patirti siame gyvenime ir daug ka isbandyti tai tikrai nebesigailiu..
Pirmasoji mano meile, maniau kad buvo pirmasis mano vaikinas(su kuriuo pradragavome metus),bet paskui supratau, kad nea..nes paskuj sutikau zmoguti9beja kuris is pat pradziu man labai nepatiko , mes kartu studijavome, todel mateles labai daznai..ir per viena "tusa" kazkas nutiko..jis mane pakviete pasokti ir BUM! Jo akyse pamaciau kazka,kas mane palauze..nuo to vakarelio mes pradejome susitikineti ir prasidejo nuostabi draugyste..bet po poros menesiu..(buvau gan nepastovi,jauna neisilaksciusi..),nutariau ji palikti,bet jis buvo toks svelnus,toks atidus..ir vis tempiau ..ir pati nepajutau,kaip viskas pasikeite..as ne tik nebenorejau jo palikti,bet net bijojau,pagalvoti apie issiskyrima..taip va tada suvokiau kad ..ir pirma karta pradejau mastyti ,kad noriu seimos ir net VAIKU! (apie ka seniau net nemasciau, arba jei pamastydavau,tai sakiau kad nesu sukurta seimai, o tuo labiau vaiku nenoreciau tureti..) ,o pasirodo tam reikejo tik tinkamo zmogucio.. Budami kartu mes svaikdavom,planuodavom musu ateiti..beprotiskai ji mylejau..su juo budama patyriau pilnatve ir atrode,kad nieko daugiau ir nebenoriu, tik buti su juo...taip isdraugavome 2 metus.. BET kai kas nutiko, tiesa pasakius tai gal ir nereiksmingi dalykai pradejo griauti musu santykius..t.y. tie nereiksmingi dalykai labai pakeite mane..dingo pasitikejimas juom..nors jis nieko labai blogo ir neatleidziamo nepadare,bet kadangi buvau labai pavydi o dar tos nepasitikejimo kibirksteles..po mazu po mazu bet ir sugriove santykius..mes issiskyrem..po puses metu..abu turejom po artima zmogu..bet isdavem juos..nes vistik dar mylejome vienas kita.. .. vel keliai issiskyre,po puses metu vel susiejo..tada jau as tik viena turejau drauga, bet ir si karteli ji isdaviau..nes niekaip neatsispyriau savo gyvenimo meilei.. ..pradejom susitikineti..as palikau savo drauga ir gal but butume vel susieje su savo meile..bet turejau isvaziuoti i uzsieni..kai gryzau..viskas jau buvo pasikeite,jis kitam mieste,visai nebesimatem..dabar retkarciais pabendraujam laiskais,sms'ais...jis turi drauge, o as gyvenu su draugu(kuri tikrai myliu..)..bet vat tos pirmosios didziosios meiles vistiek jokie isbandymai ir laikas neuzgesino..ji tebera,gal nebetokia stipri ir aistringa..bet dar suvirpa isrdute ji prisiminus ir su juo bendraujant..ir net nezinau,aks nutiktu,jei abu kada susitiktume... ...o juk praejo jau apie 4metai nuo issiskyrimo..taigi manau ,kad toji meile niekada nesurudys...

pasirodo taip buna ir tikroveje, tavo pasakojimas kaip is serialo. Pasirodo, kad tikrai yra tokia pirmoji meile, kurios nepamirsti visa gyvenima

Taip..tikrai buna..ir kaip prisimenu savo praeiti..tai mastau,gal tikrai reiktu koki romana parasyt..nes jau tiek visko yra nutike ir tokiu istoriju,kad galima butu net koki pora nerealiu serialu apie meile sukurti(ir tikrai neprastesniu uz tuos muiliukus kur rodo)

taip jau atsitiko, kad mano pirma meile- vienintele meile, mano vyras, dar dabar negaliu patiket, kaip mums pasiseke

susipazinom, kai dar draugavau su jo kaimynu, nieko ten rimto nebuvo, ir jis lauke kol mes issiskirsim, bet kartu tusindavomes, ir jis mane visaip erzindavo, nervindavo, cia jo taktika tokia buvo, bet greitai juo emiau pasitiketi, jis mane stebino savo atkaklumu ir rystu, atvirumu, paprastumu, daug visko buvo, labai sunkiu akimirku i valandu, pora sykiu iki issiskyrimo ribos, bet viska mes istverem, apsislifavom, apsitrynem, sunkiausia buvo, kai pradejom kartu gyvent, as studijavau, jis sunkiai dirbo, tekdavo ir su 10 lt pratempt savaite, bet tai mus tik sustiprino, buvau praradusi viltis isteket, nes mama buvo priesiskai nusiteikusi, bet jo pagalbos neatsisakydavo, bet visada rasdavo pasiteisinima, ir be jo buciau apsiejusi, visa laika turejau kovot uz mus, o jis isa laika stengesi irodyt, kad jis ne per prastas man(cia mano mamai), tik metai kaskur pries vestuves, ji susitaike, kad nieko nepakeis ir jau nebegirdziu zodziu is jos, gali rast ir geresni...

noriu palinket atkaklumo ir stiprybes, nes meiles tikrai negana, reikia suprast, kad vardan meiles turit daug istvert, ir kad tikrai viskas isprendziama, kas nesugniuzdo, padaro stipresniais, cia tiesa, sekmes

jau tikra tiesa, kad is pradziu reikia daug ka patirti, kad butum kartu su mylimu zmogumi

mano pirma meile irgi nedingsta niekaip is mano gyvenimo. draugaudami vis skyremes /taikemes, abiems buvo pirmi rimtesni santykiai, sunkiai slifavosi kampai. galu gale nusprendem,kad gana tokio "tasymosi", ir issiskyrem. isvaziavau i uzsieni. bet teko grizti vos po pusmecio. ir ka gi. susitikom. abu per tuos puse metu patyrem visokiu sunkumu. pradejom draugiskai bendrauti (kai skyremes paskutini karta - buvom nutrauke santykius visiskai, nebent atsitiktinai susitike pasilabindavom), buvo ka pasipasakot, juk tiek visko ivyko, o zmogus juk nesvetimas tai prisibendravom. vel kartu. ir santykiai dabar - nepalyginamai geresni. bunant atskirai, viska ne karta permasciau. i daug ka pradejau ziureti kitaip, beveik atsikraciau savininkiskumo jausmo. turbut del to dabar galiu pasakyti - vel esu laiminga

negaliu drasiai teigti- kad jei vel pavyktu sutikti "pirmaja meile" nepamesciau galvos...

sveikutes. mes esam jau trecius metus kartu.nepavadinciau to pirma meile..gal antra..trecia.bet mane kankina klausimas,ar taip anksti viens kita atrade zmones gali sekmingai nugyvent visa gyvenima kartu?
o gal prabega metai aistros,swelnumo ir wisas likes gywenimas bus tik nuobodulys?ar yra meiles galiojimo laikas...?
arba sulaukus brandaus amziaus vyrelis prareges ir isvys likusias pasaulio moteris,nes neissilakste,kai buvo jaunas..
o gal jauniem reikia kwailiot,neisipareigot,pazint daug zmoniu ir pasaulio.?
daug dvejoniu,bet pati neseniai skaiciau,kad pirmos meiles(arba vadinkim tai-jaunystes meiles)buna tokios isimintinos,nes jus kartu augat,brestat,formuojasi panasus jusu poziuris i pasauli,svajones.ir net jei nenugyvenot gywenimo kartu veliau sutike ta zmogu suprantat,kad tai tarsi kita jusu puse.
tad ar newerta uzsiaugint ta meile nuo pradzios ir but su sawo antra puse visa gywenima?

aciu toms,kurios perskaitys ilga mano laiska ir atsakys.