Manau atejo laikas ir man papasakoti savo istorija. Nevaisingumas truko 4 m.
Gal pradesiu nuo to, kad kai buvau dar jaunute buvau pas bureja, kuri isbure man, kad turesiu viena vaika, bet bus sunkus pastojimas, nesiojimas ir gimdymas ir kad tai bus problemos manyje.... Zinoma, galima netiketi burejais, bet ji man isbure ir ivykiu, kurie ivyko mano gyvenime, todel ir tikejau ja, bet....
Taigi, atejo tam laikas ir pradejome su vyru planuoti vaikeli, ko as nedariau, kad kuo greiciau jis ateitu ir kojas aukstyn laikiau ir meldziausi, o testu vyras lakste pirkti kiek.... Nieko.
Nuejome pas gyde, stai ten ir isaiskejo, kad naturaliai be sansu, mano rezultatai buvo geri (kas priestaravo burejai), o pas vyra rado tik 1mln/ml spermiuku, taigi sake pades tik IVF, gerai pagalvojom, juk taip norejom kleckiuko. Vyrui nustate varikocele, apturejo jis operacija, gydytojas sake, kad ir uzdegimuka rado, bet taip pat patvirtino, kad po operacijos mazas sansas, kad grikiukai pageres. Dar ne laikas buvo maziui ateiti pas mus, kadangi taip susikloste aplinkybes, kad turejome isvykti is LT, visa tai atsidejo dvejiems metams.
Grizome..... vel tyrimai ir rezultatai......

pas vyra 17mln/ml, nezinia kodel kokia priezastis. Spejau, gal operacija padejo, o gal ypatingi vyriski vitaminai, kuriuos pirkome ne LT. Zodziu nesvarbu, svarbu tai, kad gyde pasake, darom IUI

, as vis dar norejau IVF, juk pasisekimo procentas didesnis, o ji man pasake, jeigu kas nors man duotu 100%, kad IVF pasiseks, darytum, bet procentas yra deja zymiai mazesnis, todel bandom IUI, juk ir pigiau.
Na gerai, pagalvojau, tris IUI pabandysim, jei ne, is karto IVF.
Darom pirmaji IUI, pas vyra 25mln/ml

As skestu soke ir dziaugsme, laukiu mmm su viltim, kad neateis, deja......
Toliau prasideda cistu laikas, geriu KT, kad panaikinti, o ju priauga dar daugiau, tada vel ilsiuosi, be jokiu tableciu, rezultatas, valio

jokiu cistu, galime bandyti antraji IUI!
Si karta pas vyra 17mln/ml, ziauru, po proceduros nuotaika sus......, norisi verkti...
Laukius mmm, esu tikra, kad ateis, ateina ta diena, kai turi buti mmm, ju nera, galvoju, gal kelione, kurioje buvome tuo metu paveike, bet sirdis kazka sako, man niekada neveluoja, NIEKADA.
Siunciu vyra KT, rodo antra neryskia, as sakau, kad viskas, uzkibau, vyras netiki.
Kita diena, paslapcia nusiperku pati KT, padarau ir ka, dvi II, rodau vyrui, tas nesupranta kas cia darosi, negali patiketi, dziaugiasi, bet bijo dziaugtis, zodziu daug visokiu jausmu kartu
Nueinu pas gyde, patvirtina, kleckiukas vietoje, 5 savaites
Tai stai dabar jau 33 savaite, ir jau pradedu suvokti, kad jau labai greitai pamatysiu savo kleckiuka! Beje nestumas tikrai lengvas, kas vel gi priestarauja burejai
Tikekite stebuklais, ju buna! Visa ta laika kol nesigavo mums nieko, tvirtinau visiems, pamtysite turesiu as savo leliu, pamatysite, nepraradau tikejimo ir vilties ne akimirka. Tikekite, laukite ir jus

Tiesa, dar noreciau duoti jums patarima, yra patvirtintos keleta istoriju, kai poros negalejo pastoti, o moterys laikesi dietu, sveikai gyveno, beje as ta pati dariau, numeciau 5kg, geriau visokias sveikatingumo arbateles ir po to jos visos pastojo, gal ir mistika, bet FAKTAS
Super istorija, cia kaip is pasakos apie "pelene". Smagu,kad nepraradote vilties ir bandete. O darbas pateisino lukescius. Sekmes!