Įveikiau nevaisingumą

mano istorija tokia: mazdaug 1,3 metu bandeme susilaukti leliuko. Vis nepavykstant, tariausi su savo ginekologe del tyrimu. Ginekologe, ne tik patare pasidaryti tyrimus, israse siuntimus, bet ir ramino, kad dar cia neilgas laiko tarpas, dar neverta pradeti nervuotis, tik reiktu pasidaryti tyrimukus, del viso pikto. kadangi buvo vasara, tai isvaziavom atostogauti, paskui gydytojai atostogavo, ir vis neprisiruosiau pasidaryti tyrimuku, kai eme veluoti m. Pasidariau testa ir oplia - teigiamas. Dziaugsmui nebuvo ribu, buvo sunkokas, neskaitant bendros "nesveikatos", grese du persileidimai, vienas buvo ypac rimtas, 6 menesyje. Bet viskas baigesi gerai, ir po cezario pjuvio 2009 geguzes pabaigoje jau supavome savo mazaja.
Gydytoja pasake, kad darant cezari rado labai isvesejusia endometrioze, ir, kad esant tokiai stadijai, paprastai yra nepastojama, ir, kad as pastojau yra stebuklas (nors mano ginekologe sake, kad cia neva nesamone, nes darant cezari, neimanoma nustatyti tos endometriozes ).
Noreciau paguosti visas, kenciancias del tos nelemtos endometriozes, - kad stebuklu buna, tik reikia jais tiketi .

Taip pat zinau viena mergina, kuri turejo labai dideliu problemu 'su moteriskom" - vos ne nuo 18 metu buvo nustatomi visokie cistitai, uzdegimai ir bala zino kas dar - neiseidavo is gydytoju kabinetu. 24 metu ja jau gulde ant operacinio stalo su tiklsu salinti gimdos kakleli (neatsimenu priezasties). po operacijos gydytojai pasake, kad atvere rado geresne padeti, todel dar neisoperavo. Seke dar keli metai gydymo, buvo nesekmingai darytas dirbtinis apvaisinimas (ta paprastesne procedura), ir ruosesi sedetingajai dirbtinio apvaisinimo procedurai. Likus menesiui iki jos, eme veluoti m. Ir siuo metu ji laukiasi leliuko, turetu ziema pagimdyti

[quote=jurcik-spurcik,2010 08 24, 13:24]
(...)
Gydytoja pasake, kad darant cezari rado labai isvesejusia endometrioze, ir, kad esant tokiai stadijai, paprastai yra nepastojama, ir, kad as pastojau yra stebuklas (nors mano ginekologe sake, kad cia neva nesamone, nes darant cezari, neimanoma nustatyti tos endometriozes ).
Noreciau paguosti visas, kenciancias del tos nelemtos endometriozes, - kad stebuklu buna, tik reikia jais tiketi (...)

Ačiū, kad pasidalinai savo istorija. Bet jei norėsi dar vaikiukų, gerai būtų žinoti tikrąją situaciją, kad būtų paremta tyrimais, medicininias išrašais. Ar kai gimdei daktarė, kokį išrašą apie endometriozę parašė, ar ne? Gal galima pakelti bylą?

Na va jau daugiau nei metai ir vel as čia, ir vel rasau.
Rasau vel su akim kupinom asaru, bet si karta asaros džiaugsmo.Taip dar anksti dziaugtis, tik vakar suzinojau, kad tapsiu mama.Ir jau šiandien nusprendžiau tuo fantastišku džiaugsmu pasidalinti su jumis.
Daug,per tuos metus, kanciu buvo patirta, asaru nulieta,numinti keliai, pas vaisingumo specialistus.Bet niekada nepraradau vilties, visada zinojau, kad turesiu ta maza stebukla, po savo sirdim.Ir pas mus ivyko tikras stebuklas...
Beveik metus buvo minami keliai pas gyd.et vasaros pradžioje nusprendėme pailsėti, ir palikti visus gyd. Ramybėje tiesiog gyventi ir nelaukti vaikelio...., mintys musu tikrai buvo nutole nuo tuo, kad negalime susilaukti vaikelio.Vasara saule, jura, ir kiti visi malonumai, atitolino visas niuras mintys ir gyvenome laimingai, nors kai akys pamatydavo maza vaikeli širdis sudrebėdavo.
Na ir ka vasaros pabaiga apsilankiau pas gyd.vel kruva tyrimu, man ir vyrui.Dar po vasaros gyvenome lietais tempais, bet jau rugsėjis turėjo buti įtempto gydymo metas.O cia ivyko stebuklas pasidariau testa as nescia, nors pasak gydytoju, to negali buti, mano kiauštakiai prastai pratekami, vyro spermos kokybe prasta, o as turėsiu vaikiuka argi tai ne stebuklas.
Tikiu stebuklais ir patariu jums visoms tiketi, nes jie tikrai buna

gera, kad bent kazkam jies atsitinka - sekmes beauginant laime

linkiu sekmes 9 menesius

Aciukas
visiems linkiu stiprybes ir neprarasti vilties

Nuosirdziausi sveikinimai kaip smagu skaityt tokias istorijas

dziugu skaityti sita skyreli! Nuosirdziai sveikinu Crazy mama su ivykusiu stebukleliu!
as visa laika tik skaitydavau forumus, o siandien rasau pirma karta! Mes jau metai laiko tikimes ir laukiam stebuklo! Smagu, kad yra sis skyrelis, kuri paskaicius vel suziba vilties kibirstele....

Vis užsuku paskaitynėti tų laimingųjų istorijų. Patys vaikiuko laukiame daugiau nei metai, išgirdome negaistingą diagnozę, ir kad mum tik IVF+ICSI tegalima atlikti, bet vis širdyje jaučiu, kad kol gyvas nors vienas MB spermiukas, tol galime ir natūraliai užkibti, juk čia tokių stebuklingų istorijų yra, tikiuosi ir aš čia parašysiu savo istoriją, kad padrasint kitas merginas, nes stebūklėlio BŪTINAI visos sulauksime

Svarbiausiai neprarasti vilties ir stebuklas įvyks

Šios istorijos įkvepia optimizmo ir vilties, kad ir mūsų šeimai pavyks susilaukti antrojo vaikučio, nes jis jau laukiamas 5 metus - nesėkmingai. Bet aš vis tiek tikiu ir vyras nesiliauja tikėjęs, kad stebuklas įvyks. Pirmagimio svajonė turėti brolį ar sesę - tad privalo pavykti galiausiai.

"Sauskelnes keisi tu", - pasakiau tada dar busimam vyrui, kai pacioje draugystes pradzioje neatsargiai pasimylejome. "Su malonumu", - atsake jis. Iki sio "malonumo" turejo praeiti net 6 metai...
Mums buvo virs 30, kai susipazinome, abu issituoke, as turejau dukryte. Saugojomes pusantru metu, o pries vestuves nusprendziau nutraukti KT ir tikejausi, kad, kaip ir pirmojo nestumo atveju, pastosiu iskart, be vargo ir zirniukas bus puiki "lauktuve" ir priesvestuvines keliones... "Pozymiu" buvo visokiu, taciau testas buvo neigiamas. Ir sekantis, ir dar sekantis... Po kokio pusmecio sunerimome rimtai, emiau lankytis pas ginekologe, seke cikla, hormonus, ovuliacija, - viskas puiku. Tada priejo vyro eile. Diagnoze - sunki oligospermija ir varikocele. Verdiktas - IVF+ISCI. Sokas absoliutus. Neigimas, kitu variantu ieskojimas. Mums abiems kazkodel buvo nepaprastai sunku susitaikyti su tuo "dirbtinumu". Jei galeciau atsukti laika! Bet psichologiniai barjerai iveikiami sunkiausiai.. Tapau nuolatine forumo skaitytoja, semiausi informacijos, klausiau patarimu. Laikas bego bego bego, o mes vis stengemes myletis per ovuliacijas, mylejimasis teikdavo vis daugiau streso, vis maziau dziaugsmo.Tada sove i galva mintis pasitikrinti vyrui dar karta, paieskoti kitos nuomones. Androloge buvo nurasiusi varikoceles operacia kaip neefektyvia, nes vyrui buvo virs 30. Taciau kitas gydytojas, senas, daznai pajuoktas forume, grieztai ir isakmiai liepe ja daryti bet kokiu atveju, nes varikocele - tai papildoma siluma spermiukams, o ji - pragaistis. Tad gule viras "po peiliu", po triju menesiu juokingasis daktaras priestvaniniu aparatu suskaiciavo spermiukus - zenkliai paauge. Mes , aisku, gana skeptiskai ziurejome i senojo daktaro "burtus", bet vilties suteike. Dabar jau buvo mano eile vel tikrintis ir - perkunas is giedro dangaus - endometriozine cista! Ka jauciau, sunku apsakyti, niekada gyvenime neturejusi jokiu operaciju, kazkaip nepaprastai sunkiai susitaikiau su laporoskopija, bet guliausi "po peiliu" ir as. Rezultatas - 4 stadija...Viespatie, kaip baisu buvo... keitesi ir mano mintys - dabar jau as, ne mano vyras, "kaltas" del vaikelio nebuvimo, emiau jaustis atsakinga del galimybes jam pajusti tikraji tevystes dziaugsma, emiau jaustis dar nelaimingesne. Taciau susiememe ir nusprendeme darytis IUI., tik kol prisiruoseme, atejo laikas isvaziuoti metams kitiems i uzsieni, MB darbas siunte. Isvaziuojant dar spejau pasidaryti hormonu tyrimus, daktaras kiek sunerimo pamates mano FSH, as tada dar nelabai zinojau, ka reiskia pakiles FSH... Uzsienyje nuejom pas daktarus ir pakartojom tyrimus. Vyro rezultatai buvo geresni, taciau ne tokie pagereje, kaip sake daktaras Lietuvoje, o mano FSH - net 10 Jis irgi rekomendavo tik IVF, nubraize kreive su vyro galimybem pagerinti sperma, sake, kad jei patas pirmasis rezultatas buvo tik 2.5 mln/ml, tai daugiau 5 mln/ml paprastai nepavyks pasiekti, o FSH, kaip zinote, kas susidurete, atstatyti apskritai neimanoma. Stengemes nepasiduoti liudesiui, Kaledoms grizome namo ir nuejome i vaisingumo klinika susitarti del IVF - planavome vel grizti vasara. Ir cia vel perkunas is giedro dangaus - vel endo cista. Per asaras nebemaciau kelio, uzejo ziauri depresija, susijusi su mirties baime, jauciausi siaubingai. Daktaras uzsienyje zadejo daryti IVF su cista, atseit,jos padetis nemaiso, taciau mes niekaip nesiryzome, - ir del sveikatos, ir del pinigu, draudimas nedenge, o suma buvo ispudinga...Taip atejo vasara, vel atostogos Lietuvoje, vel patikra - ir prasidejo stebuklu metas - dingo cista! Turbut buvo apsirikta, sumaisyta su uzsistovejusia funkcine, kuri lindejo net 5 men., bet issivaiksciojo! Sprendima priemem iskarto, darom IVF rudeni. Tyrimai. Mano FSH - 13.5...... Vyro spermiukai - net 16mln/ml... Stimuliavo max doze, taciau augo tik 4 kaiusineliai, subrendo visi, visi apsivaisino, bet 3 nustojo dalintis. Zeme slydo is po koju, sirdis salo, kai skambinau suzinoti, ar isliko vienintelis - stipruoliukas. Isliko, puikus, 8 lasteliu, isuziau galva sesutei klausinedama, kiek pastoja su isodintu vienu. Laukimas, ir - nieko... Asarau nebuvo daugiau, nei per eilines mmm, - turbut buvau jau viska isverkusi. Ir va tada, merginos, kazkas manyje apsiverte, tik tada. Siela uzpludo kazkokia ramybe, zinojimas, kad vaikeli turesim vis tiek, anksciau ar veliau (buvau 36), laiko dar yra, kad Dievas turi savo plana, kad vaikutis ateis, kai jam reikes, o jei neateis, vadinasi, tokia Dievo valia, turiu kazkokia kita uzduoti sioj zemej, pagaliau gi turim viena vaika (mano dukrele, kuriai MB - tikras Tetis). Artejo Kaledos, sirdyje isivyravo ramybe... kazkaip ypatingai emiausi rupintis beveik numirusiu fikusu - vaisingumo gele - ir ji stebetinai atgijo, suvesejo... MMM turejo ateiti pries pat Kaledas, bet as buvau prisiskaiciusi, kad po nepavykusio IVF kartais nesirodo ir keleta menesiu, todel laukiau.... Vienintelis dalykas, kuris leido kirbeti vilciai (atsiprasau uz detales) - padidejes isskyru kiekis, ir tiek. Turejau testa, bet neprisiversdavau jo darytis,taip bijojau dar karta nusivilti, kad nepajegiau, negalejau.... Gruodzio 29ryte vis del to stumte istumiau save tualetan, ir....... PLIUSAS pats ryskiausias, pats didiziausias buvo is karto, ta pacia sekunde!!!! Dar dabar atsimenu ta nevalinga ir labai stipru drebuli, purtanti kuna. Laukiau vienos juosteles, ar dvieju, o cia kazkoks kitoks tas testas buvo, tas PLIUSAS man ir dabar akyse stovi... Nuvaziavau i klinika, kraujas popiet rode jau rimta nestuma
Neaprasysiu, merginos, sunkaus savo nestumo, psichologiskai ir fiziskai, MB asaru, musu abieju asaru laikant visa gerkle plysaujancia ka tik gimusia maze, tikiuosi, jus visos isgyvensit ta anksciau ar veliau, nuosirdziausiai to linkiu. Mano didiziausias patarimas - nelaukit, nelaukit, nes isgirsti diagnoze,nuosprendi, kurio sulaukiau po nepavyksio IVF'o is daktaro - donorines kiausialastes, o su savomis - 5% tikimybes - nelinkiu niekam niekam. Beje, dar is stebuklu srities - MB zirniuku IVF'o diena buvo net 56mln/ml!
Nelaukit, mergaites, nebaisus tas IVF'as, baisiausia - netureti maziuku, kai ju taip norisi.
Visoms didziausios sekmes tapti mamomis. Ir atsiprasau uz toki ilguteli post'a.