QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 28, 10:04)
As saviskiui irgi sakiau, pries pradedama gyventi kartu. kad nenoriu, jog toks gyvenimas testusi ilgai. Tikejausi, kad po kokio pusmecio pasipirs. Tuoj praeis ir antras pusmetis...
As savo vyrui pasakiau, kad negyvensiu susimetus ir mes kartu negyvenome.

Kartu pradejome gyventi, kai pareiskimai tuoktis jau buvo zagse. Nuo ju pateikimo iki vedybu praejo 2,5 men. - manau, uztenka laiko paziureti, ar susigyvenate buityje.
Siaip, manau, kad gyvenimas susimetus yra labai patogus dalykas vyrams, bet ne moterims, t.y. toms moterims, kurioms "zmonos statusas" ka nors reiskia, nes jos sutikdamos taip gyventi, atsiduria tarsi spastuose, tampa situacijos ikaitais.

Vyrui ir taip gerai, mylima moteris salia, vesti jis jau ir nenori - "o kam?", o moteris laukia kada gi jis pasipirs, nervinasi, gyvena itampoje, o tai labai itakoja santykius.
Siaip, as nesu pries gyvenima susimetus, bet, mano nuomone, tai tinka ne visoms moterims. Man, pvz., tikrai ne.
O jusu atveju, net ir nezinau, ka patarciau. Reikia gerai pazinoti jus ir jusu vyra.
Manau, ultimatumai ir skandalai vargu ar padetu sioje situacijoje.
As gal bandyciau rasyti laiska jam, aprasyti kaip as jauciuosi, kaip matau sia situacija ir jo elgesi. Palikciau jam laiska ir iseiciau i miesta pasivaikscioti, i svecius, kad jis ramiai perskaitytu ir pagalvotu. Nes tas kalbejimas, gal ir geras dalykas, taciau ne visada padeda ir ne visiems tinka...