Bet iš kitos pusės jei visai neužsimins, tai taip ir gyvens dar 5 ar 10 metų šitaip, o sakykim apie vaikus jūs kalbat?
QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 20, 07:45)
Nu va, vakar dar truputi snektelejome, tai dabar nutariau laikytis is paskutiniuju ir jokiu uzuominu nebeduoti. Jis pats prisipazino, kad pavasari sakydamas, kad vasara pakalbesim apie vestuves, netycia pamelavo. Tai supratau, kad pirslybu artimiausiu metu galiu nesitiketi. Manau, pastaruoju metu buvau tokia ikyri, nes jis man buvo suteikes vilciu, vasaros pradzioje ir vidury as dar taip jam ir nezyziau, nes vis pagalvodavau, kad pasipirs 3 m. proga. Praejo ta proga, tada nesupratau, kas jam sutrukde, pasake, kad finansai, o va neseniai per 1000 Lt isleido masinos remontui, nors su ta masina beveik metus nevazinejo. Matyt, dar nelabai nori, nors vakar sake, kad nori ir jis. Be to, pries pradedant kartu gyvent, kalbejom apie tai, kad as nenoriu ilgai buti sugyventine, jis sake, kad irgi nenori ilgai gyventi susimetus, jam puses metu uztektu, kad suprastu, ar as TAS zmogus. Na, lyg ir tas, bet jau tuoj metai, kaip gyvenam kartu. Lauksiu... Jei niekas nejudes, turbut kalbesiu konkreciau: kas trukdo zengti ta zingsni, ko truksta, kas negerai. Vienu zodziu, palinkekit man kantrybes, kad dabar tyleciau ir ta tema nesnekeciau. Paziuresiu, gal tai pades? 

man nieko nera ziauriau, kaip maldauti is vyro vedybu

QUOTE(Amellie @ 2010 08 20, 12:51)
man nieko nera ziauriau, kaip maldauti is vyro vedybu
sake, kad uztenka pusmecio, kad pamatytu ar TAS zmogus, o praejo metai.. negali buti taip, kad jus - ne tas zmogus? siulyciau apsibrezti, kiek laiko jums priimtina laukti..

na gal yra ir ziauresniu dalyku

as tai sitoje istorijoje tikrai matau kad jis issisukineja, tai pusmetis, tai vasara, tai pinigu nera..
QUOTE(wit @ 2010 08 20, 12:57)
na gal yra ir ziauresniu dalyku
bet siaip tai ziauroka tikrai...
as tai sitoje istorijoje tikrai matau kad jis issisukineja, tai pusmetis, tai vasara, tai pinigu nera..

as tai sitoje istorijoje tikrai matau kad jis issisukineja, tai pusmetis, tai vasara, tai pinigu nera..

apskritai tai mano kad ir trumpa gyvenimiska patirtis rodo, jog, jei bus tinkamas zmogus, jei tikrai myles, tai gali tu jam sakyt ar daryt ka nori - niekaip neisgasdinsi. o jei kazkas netinka, tada atsiranda visokie pasiteisinimai - per daug spaudi, nepasiruoses, nera pinigu, bla-bla

sveikos
, matau kad čia daug taip pat laukiančių kaip ir aš
Mes kartu jau beveik keturi metai ir turbūt nuo praeitų metų aš jau pradėjau galvot apie sužadėtuves. Kažkaip buvau nusistačius tą terminą, jog po trejų metų draugystės- piršlybos, po penkerių- vestuvės.
Man sužadėtuvės labai svarbus įvykis tuo, kad įsipareigoji kitam žmogui, prisiimi atsokomybę viešai, toks tarpinis dalykas tarp vestuvių ir draugystės. Ir tas laukimas tai ne tai kad nuvilia, bet skaudina, atrodo, jog aš ir pasiruošus, tai kodėl jis- ne? Esam apie tai šnekėję, bet netiesiogiai, o tiesiai pasakyt nenoriu, nes po to jei pasipirš, žinau kad jausiuos jį išprovokavus
Blogiausia, kad dabar mūsų gyvenime dideli pokyčiai vyksta ir aš noriu būt tikra dėl jo pasiryžimo prieš žengiant tuos žingsnius. Manau, kad palauksiu iki sukaktuvių, iki savo gimtadienio ir jei nesulauksiu nieko- nutrauksiu santykius. Kad ir kaip būtų gaila, skaudu ir sunku vėl dairytis kito žmogaus, bet manęs tokie neįpareigojantys santykiai visą gyvenimą nežavi.




QUOTE(Cashmere @ 2010 08 20, 11:00)
Bet iš kitos pusės jei visai neužsimins, tai taip ir gyvens dar 5 ar 10 metų šitaip, o sakykim apie vaikus jūs kalbat?
Kas keisciausia, kad apie vaikus jis dazniau uzsimena nei apie vestuves


Atsakant i ankstesni jusu pasisakyma, poziuri keisti bandysiu. Aisku, nei is sio, nei is to neimsiu nenoreti to, ko iki tol norejau (seimos), bet kuri laika apie tai nekalbesiu. Bet metu kitu irgi nelauksiu tyledama, nes nenoriu laiko svaistyti vien laukimui. Kaip sakiau, jei butume jaunesni, tada viskas ok. Iki siol labai rimto pokalbio tarp musu sia tema nebuvo (jis nera linkes leistis i rimtas snekas apie tai), bet matau, kad jis bresta

Papildyta:
QUOTE(Amellie @ 2010 08 20, 12:51)
man nieko nera ziauriau, kaip maldauti is vyro vedybu
sake, kad uztenka pusmecio, kad pamatytu ar TAS zmogus, o praejo metai.. negali buti taip, kad jus - ne tas zmogus? siulyciau apsibrezti, kiek laiko jums priimtina laukti..

Visu pirma, as jo nieko nemaldauju, tiesiog issakau savo nora ir poziuri. Niekada jo neklausiau: kada mane vesi ar kada pasipirsi? Visada mano uzuominos buna susidarius tam tikrai situacijai, kai tai tinka pasakyt, pvz, kazkada pries iseinant, sakau: palauk uzsidesiu zieda (ant desines rankos bevardzio pirsto ar nesioju zieda), o jis man sako, o kam, jis tik vieta uzima, o as atsakiau: tai kas, vis tiek niekam daugiau tos vietos nereikia. Tik nusijuokem abu. Buvo, kad ir jis kazkada pries miega uzklause, ant kurios cia rankos reiktu maut zieda, sakau: o koks skirtumas? o jis: gal as repetuoju... Zodziu, pati visai nenoriu prasytis vedama, tiesiog atsargiai jam vis uzsimenu, kad laukiu is jo tolesniu zingsniu

QUOTE(Amellie @ 2010 08 20, 14:22)

apskritai tai mano kad ir trumpa gyvenimiska patirtis rodo, jog, jei bus tinkamas zmogus, jei tikrai myles, tai gali tu jam sakyt ar daryt ka nori - niekaip neisgasdinsi. o jei kazkas netinka, tada atsiranda visokie pasiteisinimai - per daug spaudi, nepasiruoses, nera pinigu, bla-bla


QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 20, 17:45)
Kas keisciausia, kad apie vaikus jis dazniau uzsimena nei apie vestuves
Aisku, tai nebuna rimtas pokalbis, pasvajojimas drauge apie atzalas, bet kartais sako "einam leliaus daryt"
as jam sakau, tai kad tu nenori, o jis man: "is kur tu zinai?" Aisku, kazkada rimciau pakalbejom, tai sake, kad maziausiai pusmeti ar metus dar nenoretu. O as jam visada pasakau, kad vaikai tik po vestuviu.
Atsakant i ankstesni jusu pasisakyma, poziuri keisti bandysiu. Aisku, nei is sio, nei is to neimsiu nenoreti to, ko iki tol norejau (seimos), bet kuri laika apie tai nekalbesiu. Bet metu kitu irgi nelauksiu tyledama, nes nenoriu laiko svaistyti vien laukimui. Kaip sakiau, jei butume jaunesni, tada viskas ok. Iki siol labai rimto pokalbio tarp musu sia tema nebuvo (jis nera linkes leistis i rimtas snekas apie tai), bet matau, kad jis bresta


Atsakant i ankstesni jusu pasisakyma, poziuri keisti bandysiu. Aisku, nei is sio, nei is to neimsiu nenoreti to, ko iki tol norejau (seimos), bet kuri laika apie tai nekalbesiu. Bet metu kitu irgi nelauksiu tyledama, nes nenoriu laiko svaistyti vien laukimui. Kaip sakiau, jei butume jaunesni, tada viskas ok. Iki siol labai rimto pokalbio tarp musu sia tema nebuvo (jis nera linkes leistis i rimtas snekas apie tai), bet matau, kad jis bresta

ne jis subrest turi o jus


duoti zmogui apsisprendima, taciau ir paciai nesedeti ir nelaukti o uzsibresti kazkokias ribas..
QUOTE(Amellie @ 2010 08 20, 14:22)

apskritai tai mano kad ir trumpa gyvenimiska patirtis rodo, jog, jei bus tinkamas zmogus, jei tikrai myles, tai gali tu jam sakyt ar daryt ka nori - niekaip neisgasdinsi. o jei kazkas netinka, tada atsiranda visokie pasiteisinimai - per daug spaudi, nepasiruoses, nera pinigu, bla-bla

Del to, kad as gal ne tas zmogus, abejoju. Na, jis yra toks, kad negyventu su manimi, jei nesietu musu ateities kartu. Aisku, reiks issiaiskinti po kurio laiko, as neklystu



Papildyta:
QUOTE(chelsey @ 2010 08 20, 14:27)
sveikos
, matau kad čia daug taip pat laukiančių kaip ir aš
Mes kartu jau beveik keturi metai ir turbūt nuo praeitų metų aš jau pradėjau galvot apie sužadėtuves. Kažkaip buvau nusistačius tą terminą, jog po trejų metų draugystės- piršlybos, po penkerių- vestuvės.
Man sužadėtuvės labai svarbus įvykis tuo, kad įsipareigoji kitam žmogui, prisiimi atsokomybę viešai, toks tarpinis dalykas tarp vestuvių ir draugystės. Ir tas laukimas tai ne tai kad nuvilia, bet skaudina, atrodo, jog aš ir pasiruošus, tai kodėl jis- ne? Esam apie tai šnekėję, bet netiesiogiai, o tiesiai pasakyt nenoriu, nes po to jei pasipirš, žinau kad jausiuos jį išprovokavus
Blogiausia, kad dabar mūsų gyvenime dideli pokyčiai vyksta ir aš noriu būt tikra dėl jo pasiryžimo prieš žengiant tuos žingsnius. Manau, kad palauksiu iki sukaktuvių, iki savo gimtadienio ir jei nesulauksiu nieko- nutrauksiu santykius. Kad ir kaip būtų gaila, skaudu ir sunku vėl dairytis kito žmogaus, bet manęs tokie neįpareigojantys santykiai visą gyvenimą nežavi.




Labai panasu i mano situacija

Papildyta:
QUOTE(wit @ 2010 08 20, 17:51)

ne jis subrest turi o jus


duoti zmogui apsisprendima, taciau ir paciai nesedeti ir nelaukti o uzsibresti kazkokias ribas..
Mano planus jis zino jau seniai. dar visai neseniai as jam pasakiau, kad pastaruoju metu daug galvoju apie seima, noriu ja sukurti, susilaukti vaiku ne po keleriu metu, o greiciau. Tiesiog galbut reikes kita karta ji pati daugiau paspausti, kad issakyti savo planus. Kaip ne viena yra sakiusi, noriu kad pirslybos butu bent kiek netiketos, ne, nepradejus planuoti, kada konkreciau vestuves galetu buti, vaikai ir pan. Todel ir nenoriu kalbos pasukti ta linkme, kaip tarkim: kada tavo planuose vestuves su manimi ir pan.
QUOTE(jurgituxg @ 2010 08 20, 16:50)
Kas keisciausia, kad apie vaikus jis dazniau uzsimena nei apie vestuves
Aisku, tai nebuna rimtas pokalbis, pasvajojimas drauge apie atzalas, bet kartais sako "einam leliaus daryt"
as jam sakau, tai kad tu nenori, o jis man: "is kur tu zinai?" Aisku, kazkada rimciau pakalbejom, tai sake, kad maziausiai pusmeti ar metus dar nenoretu. O as jam visada pasakau, kad vaikai tik po vestuviu.
Atsakant i ankstesni jusu pasisakyma, poziuri keisti bandysiu. Aisku, nei is sio, nei is to neimsiu nenoreti to, ko iki tol norejau (seimos), bet kuri laika apie tai nekalbesiu. Bet metu kitu irgi nelauksiu tyledama, nes nenoriu laiko svaistyti vien laukimui. Kaip sakiau, jei butume jaunesni, tada viskas ok. Iki siol labai rimto pokalbio tarp musu sia tema nebuvo (jis nera linkes leistis i rimtas snekas apie tai), bet matau, kad jis bresta
Papildyta:
Visu pirma, as jo nieko nemaldauju, tiesiog issakau savo nora ir poziuri. Niekada jo neklausiau: kada mane vesi ar kada pasipirsi? Visada mano uzuominos buna susidarius tam tikrai situacijai, kai tai tinka pasakyt, pvz, kazkada pries iseinant, sakau: palauk uzsidesiu zieda (ant desines rankos bevardzio pirsto ar nesioju zieda), o jis man sako, o kam, jis tik vieta uzima, o as atsakiau: tai kas, vis tiek niekam daugiau tos vietos nereikia. Tik nusijuokem abu. Buvo, kad ir jis kazkada pries miega uzklause, ant kurios cia rankos reiktu maut zieda, sakau: o koks skirtumas? o jis: gal as repetuoju... Zodziu, pati visai nenoriu prasytis vedama, tiesiog atsargiai jam vis uzsimenu, kad laukiu is jo tolesniu zingsniu


Atsakant i ankstesni jusu pasisakyma, poziuri keisti bandysiu. Aisku, nei is sio, nei is to neimsiu nenoreti to, ko iki tol norejau (seimos), bet kuri laika apie tai nekalbesiu. Bet metu kitu irgi nelauksiu tyledama, nes nenoriu laiko svaistyti vien laukimui. Kaip sakiau, jei butume jaunesni, tada viskas ok. Iki siol labai rimto pokalbio tarp musu sia tema nebuvo (jis nera linkes leistis i rimtas snekas apie tai), bet matau, kad jis bresta

Papildyta:
Visu pirma, as jo nieko nemaldauju, tiesiog issakau savo nora ir poziuri. Niekada jo neklausiau: kada mane vesi ar kada pasipirsi? Visada mano uzuominos buna susidarius tam tikrai situacijai, kai tai tinka pasakyt, pvz, kazkada pries iseinant, sakau: palauk uzsidesiu zieda (ant desines rankos bevardzio pirsto ar nesioju zieda), o jis man sako, o kam, jis tik vieta uzima, o as atsakiau: tai kas, vis tiek niekam daugiau tos vietos nereikia. Tik nusijuokem abu. Buvo, kad ir jis kazkada pries miega uzklause, ant kurios cia rankos reiktu maut zieda, sakau: o koks skirtumas? o jis: gal as repetuoju... Zodziu, pati visai nenoriu prasytis vedama, tiesiog atsargiai jam vis uzsimenu, kad laukiu is jo tolesniu zingsniu

man atrodo, kad jus matot tai, ka norite matyti... nuolat metomos "nekaltos" uzuominos taipogi yra spaudimas; juokais yra issakoma tikroji tiesa, bet jos "nemato" tie, kurie nenori to matyti...
Va va, sunkiausia paspausti vyrą taip, kad tai neatrodytų kaip spaudimas, o kaip jo paties sugalvota 
Šiaip man atrodo, kad geriausia paimti ir normaliai atvirai esant tinkamai progai pasišnekėti, ko kiekvienas nori (ir kada nori
). Visos tos užuominos... kiek iš savos patirties žinau, tai jeigu juokais nuleidi sau svarbius dalykus, tai vyras tuo paprasčiausiai naudojasi ir elgiasi kaip jam patogiau. O kam jam vargti ir kažką keisti, jeigu ir taip viskas gerai. Ir netgi jei ir normaliai išsišnekėsit, vėliau gali paaiškėti, kad vyras tiesiog pasakė tai, ką moteris norėjo girdėti ir toliau darys savo...

Šiaip man atrodo, kad geriausia paimti ir normaliai atvirai esant tinkamai progai pasišnekėti, ko kiekvienas nori (ir kada nori


Draugauti pradėjau jauni, man buvo 17, maniškiui 20, todėl apie vestuves labai ilgai negalvojom
Žiedulą gavau po 6 metų draugystės, kartu gyvenom truputį daugiau nei metus
Žodžiu apgalvotas, išlauktas sprendimas

Žiedulą gavau po 6 metų draugystės, kartu gyvenom truputį daugiau nei metus

Žodžiu apgalvotas, išlauktas sprendimas
