Sveikutės
sorry, bet kai tiek laiko namie nebuvus kol įsivažiuosiu, kol susitvarkysiu...
mažulei šiek tiek pilvukas skauda, bet duoda atsipūst. aš gerai, tik negaliu sėdėt todėl vos prieinu prie kompo... juolab vyresnėliui skiriam visą dėmesį, kad neatsirastų pavydo, taip kad mes užsiėmę.
perskaičiau nuo vakar
mergytės, draugės mano mielosios, ačiū beprotiškai už nuostabius linkėjimus ir palaikymą, už begalinį nuoširdumą. Žemyna irgi jums labai labai dėkoja.
jaučiu, kad čia turiu toookią krūvą artimų draugių, nuostabių ir nepakartojamų...
kada nors papasakosiu daugiau apie Žemynos atėjimą, o apie jausmus.... netgi para namie .... nesuprantu kas įvyko, suprantu, kad tai stebuklas, kurio netgi stebuklu negalėčiau pavadint... vis žiūriu ir ašaros tvenkias, laimės, beprotiškos meilės ir dar nežinau ko...
neapsakysiu to jausmo, kai pamačiau iš pilvo išlindusį mažą savo stebuklą, gyvą, verkiantį, varškiuotą, šiltą ir daktaro žodžius - dešimt balų...
žliumbiau baisiai baisiai...
padrikai aš bet man labai sunku dar susidoroti su tuo, kad kelios minutės mano gyvenime man padarė kažką, ko matyt niekada neesu patyrus... nes po netekties tai visai kitaip nei pirmas vaikelis, nei dešimtas, nei jokia kitokia šventė gyvenime...
toks jausmas kad laimėjau loterijoje visą visatą su daaaaaaaaaaaug meilės ir visko kas gera ir gražu....
jjurgitas, sorry... bet...
aš tau buvau parašius až ir tavo smalsumas galėjo būti kitoks... jei tau taip yra smalsu, gali klaust ir vardo pavardės - man nesunku pasakyti.
man tiesiog yra pakankamai bjauru, kaip buvo knisama info apie mane ir kaip vienoj temoj buvau pavadinta vos ne tuo metu, kai gimdžiau ...
matyt ne be reikalo išėjau iš kai kur, kur kažkada buvau ir kur yra beprotiško šlykštumo žmogus... man koktu bendrauti su tokio lygio žmonėm...
aš tiesiog turiu bendraminčių, draugių ir kitokių fainų žmogučių, kurie arba dar bendrauja arba jau nebe ir karts nuo karto išsitaria, išeina iš kalbos... ir apdergimas tuo metu buvo fantastiškai šlykštus.
džiaugiuosi, kad nebendrauju gyvai su kai kuo...
o mano
šustrumas buvo yra ir bus, nes tik tai man padeda gyventi ir kovoti už laimę... duok dieve visoms tiek, kad tik nesuskystų tokių gyvenimo smūgių belydint...
taip pat ir tau
na jei neaiškiai parašiau, daugiau nebekalbėsiu... man gera bendrauti čia, ir daugiau tokių temų angeliukuose neliesiu...
o jei trumpai, tai man bjauru, kai apie mane kalbama ne tik ten, kur aš būnu... mėgstu atvirumą ir tiesumą, neapkenčiu už akių...