Kaip mano anyta norėjo savo sūnų išmesti per langą ir dabar džiaugiasi jo atsikračiusi Seniai seniai, prieš 10 metų, viename miestelyje gyveno...
Jis - užsispyręs, kartais despotiškas, uždaras, vadovauti mėgstantis, į kompromisus nelinkęs, didelių ambicijų turintis, nelabai romantiškas, beveik neturintis draugų žmogus...
----------------------------------
Ji (aš) - romantikė, didelių planų nekurianti ir karjeros nesiekianti, dar nelabai tvirtai žinanti, ko nori iš gyvenimo, nekonfliktuojanti su niekuo ir nusileisti linkusi, daugybės draugų ir draugių apsupta, bendrauti mėgstanti mergina...
----------------------------------
Anyta - Jo mama.
----------------------------------
Kai Jis ir Ji susitiko, lyg kas žaibu trinktelėjo abiems - širdis apsąlo, stogas iš meilės nuvažiavo
Prasidėjo baisus "adaptacijos" periodas, gludinant kampus. Pirmus 5 metus draugystės liejosi ašarų upeliai, nes Jis ir Ji buvo visiškai skirtingi, kaip daug kam atrodė - tiesiog niekaip nesuderinami žmonės.
Vienu labai sudėtingu Jai ir Jam gyvenimo tarpsniu Anyta, gerdama kavutę, lyg tarp kitko ėmė Jai pasakoti: "
žinai, mes Jo neauklėjom, visiškai. Augo ir užaugo toks, koks yra. Ligotas labai buvo, visą laiką irzlus ir bjaurus. Nuo pat kūdikystės toks. Būdavo kiauras paras supu supu vežimėlyje, o jis klykia, vos tik vežimukas sustoja; numindavau ištisus kilometrus jį bevežiodama aplink miestą. Buvo toks momentas, kai su mama (Jo močiute) jau nebeturėjom kantrybės - norėjosi griebt ir šveist per langą bet gi savas... neišmetėm Ji padarė pauzę ir tęsė toliau:
"Dabar mes dažnai pasikalbam visi - Jo sesė, močiutė ir aš (mama) - kaip gerai, kad nebereikia su juo gyvent, bet kokia vargšė ta, kuri turi jį pakęsti dieną ir naktį Kas su juo gali gyvent?.. Kad kokia šustresnė ir panašesnė į jį, tai pliektųsi abu iki užsimušimo... O vat kaip gera, kai Jis atvažiuoja tik savaitgaliais keletui valandėlių - toks gražus ir geras dabar iš tolo... Bet jei kažkas su Juo gyvena savo noru, vadinasi tai - begalinė meilė "Abi smagiai pasijuokė, ir Ji pasijuto tokia ypatinga
Kartais, kai Jis per daug sau leidžia, Ji jam primena: "Žinai, brangusis, man nenuostabu, kad tave dar kūdikį mama norėjo išmesti per langą..."
Anyta kažkokiu stebuklingu būdu nujaučia, kada Jai reikia tokių moteriškų pokalbių prie kavutės, nors Ji nesiskundžia ir nesiguodžia. Bet anyta pati pirma, užbėgdama už akių, ima ir prabyla tinkamoje vietoje, tinkamu laiku