Finansinis pasirengimas šeimos pagausėjimui

1. I kur jus ti istruket? Gyvenime visuomet yra tikimybiu teorija, viena diena tu gali buti ubagas, kita jau turtuolis ir atvirksciai.
2. vadinasi joms to vaiko is tikruju ir nereikia. O kad jas nubaustu ar dar ka padarytu niekas nenori, tai jau jusu vaizduotes vaisius.
3. parodykit nors viena, kuris neturedamas dar ir didziuotusi tuo, cia jau visiska nesamone. Dvasinio lygio cia niekas ir nebando vaizduoti. Cia velgi jusu fantazijos vaisius. Visi skaiciuoja, kas turi ir kas neturi, skaiciuoti reikia visada, bet ne iki tokio lygio, kai matai akyse vien tik dolerio zenklus (sorry jau reikia sakyti euro). Viskas turi savo ribas, visur reikalinga pusiausvyra, nebutina taip linkti i krastutinumus.
4. Niekas su jumis del sito nesigincija.
5. na jau na jau, o jus vaiku turit? Atperka ar neatperka, net nediskutuoti siuo klausimu, vienoms labai atperka, kitoms, kurios vaike mato tik karjeros sustabdyma, vien tik finansines islaidas ir begalini varga, zinoma, kad neatperka.
6. Parodykit kiek tokiu moteru yra, kurios jau zino kaip save nori realizuoti, veikti ir t.t. ir pan. Nereta tai suvokia jau tokiam amziuj, kai apie vaikus nelabai ir verta galvoti, nes amzius nebeisnesa.
7. Nori nenori, pagimdzius vaika vistiek save riboji, pagal jus zonuoji. Taciau jus kalbat vien tik pinigu kalba, tai cia su jumis kazin ar rastume bendra kalba siuo klausimu. Iki vaiko gimimo pinigu ant saves neleidau beprotiskom sumom, gimus vaikui, jokio skirtumo nepajutau, nors ne esu milijoniere.
8. Musu siu laiku blogybe, kad toliau pinigu, daug pinigu, zmones nemato, nes be pinigu zmones tarsi tampa emociski impotentai. O cia yra baisu.

As kai kuriais aspektais su jumis sutinku, bet jus pernelyg kategoriska.

Prisijungiu prie mazumos Saunuoles, ne pinigai juk svarbiausia. Dabar kai pati turiu dukryte jauciuos daug laimingesne nei pries krize (kai vyras ir po 5000 uzdirbdavo) Na ir kas kad sumazejo pajamos, kazkada jos vel padides, po to gal ir vel mazes, gyvenimas del to juk nesustoja.
Tikrai nepavydziu ir nelinkiu blogo tiems kas turi daugiau, bet pinigai laikinas dalykas, kur garantija kad po metu bus taip gerai?Keistai man skamba kai sako kai uzsidirbsiu tiek ir tiek, kai pastatysiu nama, tada ir vakas bus. O jei pagimysi vaika kai turesi viska, o kai vaikui sueis pora metu nebeturesi nieko? Kas tada, atiduot ji i vaiku namus?
O tos kurios nori siekti kazko pasiekiamo ar nepasiekiamo ir tik tada tureti ar isvis vaiku netureti - jusu reikalas, kiekvienas turi savo prioritetus ir as ju nepakeisiu.tad sekmes
P.S. - as jokiu budu nepalaikau tu, kurie gyvendami su tevais vienam kambarelyje ar neturedami net vidurinio issilavinimo pasidaro po kelis vaikus ir nesiekia jiem suteikti geresniu gyvenimo salygu...

sveikos ogogo kokios cia verda diskusijos
as tai manau kad kiekvienas su savo nuomone yra ir naturalu kad jos skirtingos, nesipykit
as atejau pasipasakoti savo atvejo tai ko gero busiu priskirta jau prie tu nematerialisciu
tai va, turim mes savo buta (nors ir 1 kambarelio), vyras turi darba (gauna 2000), as neturiu darbo (cia man liudna del to), bet.. ilgiau laukti nebesinori paprasciausiai, abu labai norim leliuko, mums nesvarbu kad tektu gyventi is vienos algos, kad as negausiu dekretiniu, mes nesam is tu kuriems reikia nauju madingu rubu, galim su tais paciais pravaiksciot metus ir ilgiau, arba kol nesudevim, valgyt galim bulves su spirguciais, manau isgyvensim ir busim laimingi pradejom nesisaugot su mintim kad is kart ir pastosiu, o stai jau 6 ciklas ir nieko

kai graziai ir nuosirdziai skamba sie zodziai....

Noriu papasakoti musu istorija - iskart po vestuviu planavom vaikuti, bandeme jo uzuomazgeliu sulaukti istisus tris menesius - niekaip nepavyko, tuomet nusprendeme abu - karjera. ir po 2 savaiciu suzinojom kad laukiames kadangi karjeros taip ir nepradejom per tas dvi savaites, tai jau laimingi buvom kaip skruzdeliukai pamate medaus laseli

dziaugiuosi jusu sprendimu, linkiu kuo greiciau sulaukti savo stebuklelio

Noreciau pareiksti cia ir savo kuklia nuomone
Planuojam antra vaikiuka. Tiksliau-man antras, o MB pirmas butu. Antra santuoka mano. Gal uzdirbam ir ne fontanus, bet manau pakankamai. Nors ambicijos musu dideles praplesti savo buitine gerove-nama remontuojames ir t.t. Taciau gyvenimas susideda ne vien is materialiu dalyku Ir tikiu,kad viskas bus gerai. Gal ir teks apriboti savo norus gimus antram vaikiukui, nes pajamos mano sumazes, taciau visur dar spesim "sudalyvauti".

Ne viska pats zmogus gali suplanuoti

Mes su vyru suplanavom, kad iškart po vestuvių nesisaugosim, abu labai norim vaikelio. Nors ir esam jauni, imsime paskolą, laukia daug rupesčių, tačiau tai mums netrugdo susilaukti mazo stebuklėlio.
Taigi dabar tuerėtų būti pirmos mėnesinės po vestuvių, įdomu pasisekė ar ne.

Pasisakysiu ir as
manau kad planuojant leliukus, labiausia i materialine puse atsizvelgiama galvojant apie pirma leliuka. Nes tada realiai dar sunku suvokti, kiek viskas kainuos, o jei pradedi skaiciuoti, tai pamatai, kad tikrai apie puse islaidu sudarys leliuko reikalai.
Taciau reikia nepamirst, kad nusbraks kitos islaidos: daugelis pramogu, nes paprasciausiai laiko neturesi tiek...o kaip zinia pramogos tikrai nemazai kainuoja...

o planuojant antra leliu, manau svarbiau yra jau ne finansinis apsirupinimas, o emocinis. Aisku geriausia, bent savo pastoge tureti nuolatine (pati ilgai nuomavausi buta, zinau, kaip tai gali issekinti emociskai, kai nuolat gyveni kazkieno kito buti, atasakitos ir pan.) o visos kitos leliuku islaidos tikrai nebegazdina, nes jei pavyko su pirmu isgyvent, tikrai pavyks ir su antru, treciu...

Sveikinu su tokiu gražiu apsisprendimu ir begaliniu noru. Linkiu kuo greičiau turėti mažą stebuklėlį, kuris Jūsų gyvenimus pripildytų didesnės laimės, nei laimėtas milijonas - juk pirma vaiko šypsena ir jo krykštavimas neįkainojamas .

Pas mane artimų žmonių rate yra du atvejai. Vienas giminaitės, kitas mano pačios. Taigi giminaitė dabar laukiasi, dirbo neilgai, todėl motinystės pašalpos negaus, vaikinas (jai 21, jie nesusituokę) baigė šiais metais bakalaurą, įsidarbino, gaudavo virš 1000 lt. Gyveno nuomojamame bute, už kurį žiemą reiktų mokėti 700 maždaug. Per mėnesį jie pajamų turėtų max 1500 su tėvų pagalba. Taigi, pamasčius, jog vaikui į mėn reikia apie 1000, tai jiem išgyvent nebuvo jokių šansų, tai išvažiavo į Angliją gyvent. O ten jau gal bus geriau ir užsiaugins tą vaikelį, nors ir neturės pinigų maišą.

Kitas atvejis mano. Studijuoju magistrą, vaikinas dirba, negauna net 1000 algos, tai kad ir kaip norėtusi vestuvių pirmiausia, paskui vaikelio, bet nėra iš ko. Ir vis lauki, lauki, tikies, jog va baigsiu studijas, rasiu darba, užsidirbsiu, nusipirksim mašiną, paskui vestuvės, paskui butas, paskui vaikelis. Bet paskaičiavus tai čia praies 10 metų... Tai vat tokie ir pasvarstymai, gal tų pinigų, butų, mašinų niekada ir nebus, o laukt 10 metų irgi nesinorėtų. O dabar su vaikučiu išgyvent irgi nėra šansų, nebent su tėvų pagalba.