Argumentai, kad nesidarytų aborto

Tai tikriausiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos. man turinčiai vaiką, tai būtų tikrai didelis argumentas.
Jaunai mergaitei, kurį dar nežino to džiaugsmo, to pilnatvės ir laimės jausmo, kurį gali suteikti vaiko šypseną, tokie argumentai gali pasirodytų kaip močiutės pasakos

Gaila, kad neimanoma dabar i rankas paduoti busimo vaikiuko, tai ir minciu apie nutraukima nebutu
O del nukreipimo pas kuniga, tai nebloga mintis. Ryt laukia pokalbis su gudriu, bet dar nieko nezinanciu zmoguciu , kuris turetu suvaidinti dideli ir teigiama vaidmeni sioje istorijoje.
Ne man juk teks auginti sita mazuli, bet nuojauta, ju pazinojimas ir kitu zmoniu patirits (perskaityta siame forume) kuzda, kad tai gali buti lemtinga klaida, po kurios bus sunku atsitiesti jauniesiems teveliams...

Ar mūsų mergaitė žino, kad ji nešioja kūdikį, tikrą žmogų? Tėvų parinimas viską gali nustumti ne ta linkme, kai pradedama galvoti, apie nebūtas problemas ir pamirštama esmė. Sprendžiamas ne tik mamytės likimas, dar daugiau naujos gyvybės .

Kaip tai vyksta Vokietijoje.
Iš "už gyvybę"
"Pradėta gyvybė – yra žmogus!

Lietuvos moterims teko stebėti inscenizuotą psichologės konsultaciją. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad psichologė nedarė konsultuojamai moteriai jokio spaudimo, juo labiau nemoralizavo. Pirmiausia ji panoro išsiaiškinti viską apie konsultuojamąją, o ypač tai, ar užsimezgusią gyvybę ji laiko žmogumi. Dažniausiai tai aiškintis reikia su tomis moterimis, kurios Vokietijoje gyvena neseniai. Vokiečiai jau nediskutuoja, ar vos užsimezgusi gyvybė yra žmogus, – tai savaime suprantama. Jei konsultuojama moteris mano, kad nešioja žmogų, nors jam tik kelios savaitės, ji mąsto kitaip nei ta, kuri nežino ką nešiojanti – ląstelę, bedvasį embrioną ar pan. Su tokiomis moterimis dirbama skirtingai. Pirmosios turi apsispręsti, kaip jos nori, gali ir turi teisę elgtis su negimusiu žmogumi. Antrosios turi pirmiausia suvokti, ką nešioja – vaiką ar ne. Naujai pradėtos gyvybės kaip žmogaus suvokimas ir yra visos psichologinės pagalbos besilaukiančiai moteriai koncepcijos pagrindas, atramos taškas. „Negimęs kūdikis – žmogus, todėl reikia padaryti viską, kad jis gimtų. Tai dar vienas Vokietijos pilietis“, – tokia tiesa vadovaujasi psichologai, teikdami savo konsultacijas. Apskritai kiekvienoje aplankytoje institucijoje ar tarnyboje nėščiajai ar tik pagimdžiusiai moteriai gali būti suteikta įvairiausia konsultacija, pradedant juridine ir baigiant drabužių parūpinimu. Tačiau specialistai yra labai siauros specializacijos, dirba profesionaliai, kryptingai ir konceptualiai. Darbuotojai suvokia, ką ir kodėl daro. Vienose organizacijose moterys konsultuojamos dėl apsisprendimo gimdyti, kitose dėl kūdikio netekties, o trečios padeda, jei m"oteriai yra reikalinga psichoterapija."

Išeinu, ryt bus daugiau patarėjų

Argumentai nesidaryti aborto:
1. Jeigu nužudysi SAVO VAIKĄ, gal kada gyvenime ir gyvensi turtingai ir gerai, bet visada žinosi, kad tai padarei. Ir niekada tai nepraeis. Nes jis jau yra, o vaikai niekada nepraeina. Ir visada galvosi, kad tavo vaikas, va, būtų dabar toks, kaip anas vaikutis, gal turėtų garbanėles kaip ta mergytė iš žurnalo, eitų į mokyklą, kaip kaimynų berniukas, stotų į universitetą ir laimingai būtų gyvenęs... Jei nebūtum suskydus. Ne tėvai atsakys už tavo atliktą žmogžudystę, o tas, kas ją padarė - tu. Ir ne tėvai padovanos pasauliui naują gyvybę, o tu.
2. Jeigu tas vaikas nusprendė pas tave ateiti, tai gal reiškia, kad jis tave myli? Ar gali žudyti kažką, kas tave myli ir yra toks mažas?
3. jeigu jį pagimdysi, galbūt bus sunkumų, BET tu milijoną kartų pagalvosi - viešpatie, kaip gerai, kad jo nenužudžiau, nežinodama, ko būčiau netekus.
4. Tėvai visada apsigalvoja. Ypač pamatę mažą ir pūkuotą.
5. Mokslai niekur nedings. Jei tik norėsi, tai ir pabaigsi, ir gerą darbą gausi, ir gerai gyvensi. Mano kolegė baigė mokslus būdama dviejų suaugusių vaikų motina. O tu būsi jauna ir graži
6. Dėl šeimos kūrimo - kad anksti. Žinau laimingą šeimą, kur mergina ištekėjo būdama 15 Niekad negali žinot, kuo ta šeima baigsis, tai viena. Net ir tuo atveju, kai išteki būdama 28...
7. Vyro tėvai nesako nieko, reiškia, palaiko. Būtų prieš - išgirstum. Gal ir jie nori anūko...
8. Katalikų bažnyčia prieš.
9. Logika prieš, nes vaikai yra gėris, o pinigai uždirbami. Dėl dar nesančių sunkumų neverta nieko žudyti, badu tikrai nemirsi.
10. Abortas gresia nevaisingumu ateity, kad ir ką kas sakytų. Gali taip būti, gali nebūti, o tu nori rizikuoti tokiu dalyku? Vaikas kainuoja? O abortas kiek kainuoja, blyn? O vaistai nuo nevaisingumo? Eik į nesulaukiančių gandro skyrelį ir paskaityk.
11. Bus sunkumų? O jei pasidarysi abortą, tada sunkumų nebebus? A kam dabar lengva?

12. Yra viena tokia draugė, kuri padės tau tą kūdikį prižiūrėt:)
13. Tavo tėvai nežino, ką šneka - mat, jų įsivaizdavimu, kūdikis - tai klyksmai, nemigo naktys, virintas vanduo maudymui ir palos. Tuo tarpu šiais laikais kūdikis - pampersai ir maitinimas kada nori ir kiek nori... Ko paskoje - šventa ramybė, pirma šypsena, vaikiško šampūno kvapas vonioj ir visi patenkinti
14. Niekas nežino, kas jo laukia, ir nėr reikalo atlikinėt radikalių veiksmų. Palauk ir pažiūrėk, kaip viskas bus.

Aš visuomet galvojau ,kad vaikai patys pasirenka savo tėvus. Jie ten ant debesėlių sėdi ir galvoja pas ką man nueiti? Jie ,aš tikiu ,pasireka pačius geriausius sau,ir tikrai nesitiki,kad juos galėtų kas nužudyti dar negimusius. Vaikas jei jau pakely ,atsineša su savimi pilną bagažą ,kažkaip stebuklingai viskas susitvarko atrodo ,kad savaime ,bet Na o mokslus sėkmingai galima baigti ir su lialia,juk jauni energingi ir visas gyvenimas priešaky,o vaikai juk ne kliūtis,o gyvenimo variklis Kiekvieną minutę ir akimirką džiaugiuosi savo mažyliu,ir mokslai juda į priekį,ir nieko čia baisaus. Beveik galiu garantuoti,kad šis mažylis bus mylimiausias senelių anūkas taip taip tikrai

Na, dar vienas dalykėlis, kad su savo vaikinu, pasidariusi abortą, jau nesukursi šeimosi, abortas neišspręs prigalvotų problemų, tik prikurs naujų, suluošins dvasiškai, tikėtina ir fiziškai. Kaip pora, būsit pasmerkta, jei ne iš karto, bet greit negalėsit jau žiūrėti viens kitam į akis.
Iš mamų (kurios turėjo abortą) pasissakymų sakyčiau, kad 12 klasę baigti sunkiau bus po aborto , nei su vaiku. jei turėjote savo gyvebame krašte daug patarėjų, tai yra vieša paslaptis. Apie tėvų moralę jau nedrįstu galvoti. Manai, lengva gyventi bus su tokia našta ir plius aplinkinių nuomonėm, žvilgsniais, smerkimu?

Iš women.lt:
Statistika: "Po aborto galimybė susirgti krūties vėžiu išauga net140%, o tris ar daugiau abortus turėjusioms moterims - net iki 240%.Sunkiausios pasekmės laukia 13-19m. merginų."
Psichologo nuomonė: "Abortą pasidariusios moters sindromas" - taididelis skausmas, kaltės jausmas, gėda, savęs nuvertinimas ir depresija. Šiesutrikimai gali pasireikšti nemiga, košmariškais sapnais, aborto"gimtadieniais", nuolatiniais prisiminimais apie pašalintą vaiką.Moteris jaučiasi bevertė, gali kilti mintys apie savižudybę, norisi vartotialkoholį, narkotikus, gyventi palaidą intymų gyvenimą, arba priešingai,vengti lytinio suartėjimo su kūdikio tėvu."
Psichologo nuomonė: "Aborto pasekmė yra tai, jog moteris praranda betkokią pagarbą vyrui. Šis faktas daugeliui yra pakankamai netikėtas - vyraidažnai abortą išgyvena daug skaudžiau nei moterys. Sutuoktinis visuometsmerks abortą pasidariusią žmoną, o ypač tuomet, jei po jo prasidės įvairiausioskomplikacijos, neprognozuojamos pasekmės. Vyro organizmas taip pat patiria tamtikrą fizinį poveikį, kai jo moteris pasidaro abortą - tai įrodyta moksliškai."

Reiktų surasti kokį p-agalbos tel nr, tik jau neturiu laiko dabar. Kas žinote, gal esate susidūrusi?

Labai tikiuosi, kad si istorija baigsis laimingai Kazkaip nelabai tvirtai rasau patarimus, nes jauciu, kad teveliai pagimdys Jei zmogus dvejoja - greiciausiai iesko pritarimo jo teisingam zingsniui. O "teisinga" Gyvenime yra ne tai, kas mums patogu, o kas teisinga is prigimties...

Man si istorija primena atveji, kai drauge pastojo dar mokyklos laikais ir nekantravo kada darysis aborta. As pati esu labai pries tokius dalykus, tiesiog negaleciau gyventi su savim jei nebuciau bent bandziusi ja perkalbeti... Sakiau uzauginsiu ta vaika, buvau daug sirgusi ir nebuvo minciu kazkam leisti nutraukti gyvybe vien del finansu tuo metu. Nezinau gerai ar blogai, bet apziurejus ginekologe pasake, kad nestumas baigesi savaime, buvo blogai isitvirtines ar pan. Be jokiu skaudziu pasekmiu. Bet zmones nesikeicia kaip mes galvojame - po daug metu ji vel pastojo, sikart jau nuo mylimo vaikino. Kad pasidare aborta, suzinojau jau po jo. Jau po visko suzinojo ir vaikinas... kuris ja pagyre uz toki poelgi O as buvau isitikinus, kad mylintys vaikinai uz tai iskarsia kaili... Ir stai jau pora metu po to jie toliau draugauja ir net galvoja apie vaikus ateityje

Labai linkiu tai porai stiprybes, o labiausiai tai merginai. Tikiuosi, tevai ja spaudzia tik psichologiskai? Kitu atveju jos vietoje issikelciau is namu bent vasarai Jei jos tevai sugalvotu kazka nesugriztamo pries jos valia

parodyk nuotraukas kaip daromas abortas, jos yra visose abortų temose.

Kai dar mokiausi mokykloje, per tikybos pamoka rode filma, kaip daromas abortas, o tiksliau, kaip elgiasi vaikas tuo momentu. Patikekite, jei musu vaikai pamatytu toki filma budami kokiu 16-os metu ar truputi vyresni, nemanau, kad kada gyvenime ryztusi tokiam zingsniui. Manau tokios medziagos yra, gal ne kiekvienoj mokykloje, bet pasidometi galima. Tikrai nepakenks, bet naudos gali duoti daug. Manau reikia isbandyti viska, nes jeigu bus zengtas sitas zingsnis, gyvenimas pasikeis, net labai, nebeliks to dziaugsmo, kuri atnes vaikas, o tas skausmas ir tustuma, jeigu jis bus nuzudytas, lydes visa gyvenima. Ateityje susilaukti vaikai neleis pamirsti, kad kazkada savo noru buvo nutraukta ju brolio ar sesers gyvybe. Beje, toki filma siulyciau paziureti ir jaunuoliu tevams, kurie turetu ne laikytis neutraliai, o visokeriopai padeti ir palaikyti savo vaikus.

Kažkur jau buvau įdėjus šį dienoraštį, todėl atleiskit, kad pasikartosiu:

Neužbaigtas dienoraštis
Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.
Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia, kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad maitina mane savo krauju.
Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit, maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu pirmąjį žodį: ,,Mama''. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.
Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano gyvenimo pradžia.
Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.
Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas, mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.
Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.
Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu panaši į mamą.
Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu, mama, atrodai?
Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis. Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?
Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų buvę taip gera kartu...
G. Švab. 1968 m. Moters kalendorius. P. 206.