Mažieji keikūnai

Na mes kaip ir neturim didelios problemos del keikimosi. Būdavo gal kiek anksčiau, kad auklėtoja dažnokai pasakydavo, kai vaikas tą, aną pasakęs. ir visiškai dėl to nesiginčiju, nesakau, kad tikrai negalėjo ir pan., bet šiaip jis toks gerietis, ir tikrai žino, kas tie keiksmažodžiai, ir kad jie negeri, jų vartoti negalima. Kai tik keletą pirmų kartų išgirdau, paprašiau pakartoti ir pasakyti, ką jie reiškia. Jis pakartojo, bet nesugebėjo paaiškinti, tai aš jo paklausiau, kam vartoti žodžius, kurių net reikšmės nežinai? Tada ir pakalbėjom apie tai, kad yra gana daug negražių žodžių, ir juos sako ne tik vaikai bet ir suaugusieji, kad net ir mamai jie išsprūsta (supykus galima neretai išgirsti iš manęs ***** ), bet reiktų į juos nekreipti dėmesio ir pačiam stengtis jų nevartoti. Kai taip kalbėjomes vikui buvo apie 2,5 m. Db jam 4 m. ir atrodo, jis tą pokalbį vis dar prisimena, gal prieš pusmetį buvo paaštrėjęs tas naudojimas, bent auklėtoja taip ssakydavo. Nes galit ir netikėti, bet be tų pirmųjų žodžių, po kurių teko pakalbėti, nesu girdėjusi iš sūnaus nė vieno keiksmažodžio. (tikiuosi neprisikalbėsiu ) Ir visai neseniai buvo jo gimtadienis, jame buvo gan daug žmonių, tai viena teta priėjo prie manęs ir tiesiog negalėdama atsistebėti man prie visų pareiškė: "tavo sūnus pasakė ..... ". Aš jos ir klausiu, kaip taip buvo? o jinai paaiškino, kad jisai beniuniuodamas kažkokią tai dainelę ėmė ir pasakė. Aš nekaltinu tos tetos, kad ji taip viską sureikšmino, nes nebuvo to tikėtasi, kadangi kartais net taip galvoju, per dažnai jis būna tas, kuris daro viską taip kaip reikia ir pan, todėl per daug iš jo tikimasi (manau, čia biškutį mano vyro kaltė , jis nori, kad sūnus būtų kone tobulas). Po tokio tos tetos apsireiškimo man, iškart nukreipiau žvilgsnį į sūnų, uris viską girdėjo, ir tiesą pasakius, jau buvau pasiruošusi pabarti, bet pamačiau nuleistą jo galvą ir susigėdusią mimiką, todėl, nežinau, ar gerai ar blogai pasielgiau, bet nieko jam nesakiau. Žinoma tetų likau nesuprasta, bet.... Jis gi nieko tuom negražiu žodžiu nepavadino, tiesiog užsižaidė... Pilnai suprantu, kad gal darželyje tie "užsižaidimai" vyksta dažnai, bet jo tas susigėdijimas, manau, parodė, jog jis suprato, kad pasielgė negražiai, ir kad taip sakyti negalima, o tas, manau, ir yra svarbiausia . Na, čia, mano nuomonė . Tad, manau vaikams svarbiausia pirma pasikalbėti, paaiškinti, kad tai negražu ir kad šeimoje tokie dalykai nebus toleruojami. Bet jei tėvai elgiasi pan, manau, tada nebverta nieko aiškinti, nes jei nėra pavyzdžio, tai kam vargti...
Ir dar jei galima prailginsiu savo nuomonę . norėjau dar pasakyti, kad nereikėtų kaltinti darželio ir pan, kodėl vaikas keikiasi. Mes gi visi esam girdėję tų keiksmažodžių, bet juk ne visi keikiames. Taigi, taip ir vaikams turim padėti atsirinkti, kas gerai, o kas ne. Svarbu, tai padaryti laiku.

Šiais laikais keiksmažodžiai - kiekvienos mamos problema. Mano vaikas išmoko vieną keiksmažodį: durnas. Kiap gerai, kad ne tuos baisius keiksmažodžius kur visokie ŪŪŪ... bet aš tai manau taip: NEREIKIA diržo, jokiu būdu. Galima pliaukštelt sykį per šikną, bet tik tada kai jau visai padarė kažką tragediško. O iki tol reikia su vaiku kalbėtis. Ir galų gale patiems rodyt pavyzdį. Pavyzdžiui kai kas nors nutinka blogo sakyti ne keiksmažodį, o pvz "po šimts pypkių" arba "Žalia rūta". Vaikas ims pavyzdį iš jūsų. O jeigu jis turi vyresnį broliuką arba sesutę tai jūs jiems pasakykit, kad kai kas nutiks, nesikeikti ir pavartoti išvardintus posakius. Pasikalbėkite su vaiku, papasakokite jam apie visus tuos nepraustaburnius ir tai, kad jie blogai elgiasi. Vaikas turėtų suprasti. Ir prisiminkit - pradėkit tai daryt kuo ankščiau, kad vaikas įprastų.

taip...Kai vaikas pradeda keiktis ir dar sąmoningai, tai būna pavadinkime taip, gan "įsiaudrinęs"...Tai su leistis į diplomatinius pokalbius - beprašmika. Diržas - netikslinga. Būna, kad, rodos, lyg ir tarp kitko pasako "blogų žodžių". Maniškė jau tris dienas iš eilės mane vadina "durna boba". Nu aš tai apšalus. Nu iš kur ji tokių nesąmonių prisiklausė. Namie niekada taip nekalbame Ir taip vadina, kai ko nors jai neleidžiu, arba, jei kas nors būna ne pagal ją Tikiuosi, kad pasimirš šis posakis, nes labai jau širdį žeidžia
O keiksmažodžiai, manau, ne tik mamos problema, o ir visos visuomenės. Bet aš už tai, kad jei jau keiktumės, tai gražiai lietuviškai
Šiaip, visai įdomu būtų surinkti lietuviškų keiksmažodžių rinkinį Pasidalinkit, gal kas kokių įdomesnių žinot? Aš prisiminiau "rupūžai" ( čia gal tarmiškai )

nu bet va pvz maniskis ismoko zodi debilas...cia net ne keiksmazodis...as jam graziai aiskinau jog negalima sakyti, kad tai labai blogas zodelis, tai dabar taip isejo kad kiekviena diena as esu debile....ir man net verkti norisi...nebeturiu jokiu minciu kaip kalbet...

Nu maniskis isikale : Bliamba, sudas . Kas biski nepatinka, iskart: Bliamba, sudas . Namie tikrai kulturingai bendraujam, kur jis toks galejo prisirankioti zodeliu. Siandien atejo prie musu masinos, besedint aikstelej prie parduotuves dvi moteriskes, praso pinigu. Nu kaip cigones. Sakau, negraziai daro, praso is kitu, pinigelius uzsidirbti reikia. Sūnus sako: Gyvates kokios : . Nu nezinau, ar per multika koki nugirdo, neisivaizduoju, nesigyvaciaujam tikrai namie ir apie kitus taip nesnekam. MB linkes drausminti kaskart, as siulau nukreipti demesi kazkur kitur. Esu pasakius, kad tai negrazus zodziai, bet jei imdavau aiskinti, kaip tai negrazu, jis butinai dar 5 kart pakartos .
Siaip mielas vaikas, neagresyvus, gerietis toks, nu bet va, papilde perliukais savo kalba.

4,5m mergyte pas mus. darzeli nelankom.. keiksmazodziu ir taip suzino... tai sakom tai keiksmazodis,negrazu taip sakyt. sakom jei kas taip negraziai sakys,nekartok,o pasakyk,kad negrazu taip sakyt.. pakolkas ramu

Pakeiskite keiksmažodžius kokiais nors kitais, juokingais pasakymais, bet lietuviškais, pvz rupūžiuke tu, ot berželis, ir pan..

mano nei kart nesikeike man atrodo jei isgirciau butu ne gerai

Vaikai (bent mazesni), nesuvokia, kad tai keiksmazodziai, tad jiems jokio skirtumo jis lietuviskas ar ne.
As labai dziaugiuosi, kad pas mus per savaite sitie zodeliai pasimirso, ir ju nebegirdim

Manau kad pati geriausia reakcija i vaiko keiksnojimus - jokios reakcijos.Nezinau kaip bus kai paaugs mano mazylis bet jei taip nutiks kad keiksis,as tik pasakysiu jog nevalia taip negraziai kalbeti ir nukreipsiu vaiko demesi i kita idomesni objekta ir manau jis pats prades ramiai reaguoti i siuos pasakymus kol galu gale isvis nebevartos keiksmazodziu

Mano panele tai tikrai daug nesikeikia... Bet siandien buvo situacija... Ziuriu TV ir ateina dukryte prie manes ir kaip tik rodo Conchita (kur eurovizija laimejo) ir sako man ''O ziurek, mamyte cia sitas pyda.ras kur dainuoja''
Miriau is juoko, tikriausiai kazkada pas mus su vyru isgirdo
O siaip dazniausiai sako *****, bet kad tai ne keiksmazodis

Tikrai labai juokinga Ir tėvų pavyzdys vaikams taip pat labai pagirtinas ir sveikintinas

Taip ir ugdoma neapykanta ir netolerancija kitokiems nuo pat vaikystės... Baisu, labai baisu. Ir dar baisiau, kad tėvams labai juokinga, kad pypliukė įžeidinėja žmones ir kabina jiems etiketes. O paskui stebimės, iš kur tiek negatyvo mūsų visuomenėje.