mes darom taip(3metu vaikui)nekreipiam demesio,jei vistiek demonstruojasi izuliai tai sakom,kad as nieko nesuprantu ka tu cia pasakei ,paskui nustoja keiktis kai pamato,kad niekas nereaguoja.manau jei aiskinsime kaip negrazu,tai gali specialiai is pykcio keiktis.kaip vyresniems veikia nzn
Aš savo sūnui (6 m.) liepiu išsiplauti burną, jei išgirstu
keiksmažodį.
keiksmažodį.
Maniškiai prie manęs nesikeikia.Anksčiau atrodė, kad nesikeikia aplamai, o neseniai sūnus pranešė, kad mokykloj už kiekvieną keiksmažodį renka į taupyklę po 5 centus...tai vadinasi, keiksmažodžių moka pakankamai.
Mano sunui uz 3 dienu sueis 8 metai. Taigi, siek tiek is patirties keiksmazodziu tema.
Nors siaip maniskis nesikeikia (kokius pora kartu yra kazka tokio pasakes bet nesuvokdamas - kai dar buvo mazesnis). Kai paaugo ir eme suprasti, kas tie keiksmazodziai ir kad tai negrazu, eme labai kontroliuoti aplinka - visiems suaugusiems liepia nesikeikti ir net isizeidzia, jei prie jo tai yra daroma. Nieko del to nedariau ir negaliu girtis, kad tai mano auklejimo vaisius - anaiptol. Jis pats toks.
Bet vakar kilo toks gincas. Dabar nepasakysiu nuo ko tai prasidejo, bet eiga mazdaug buvo tokia - kodel kazka daryti suaugusiems galima, o vaikams - ne. Vienas is aptariamu dalyku buvo - kodel suauge gali keiktis (buna ir man isprusta), o vaikui - ne. maniskiui labai padejo toks palyginimas:
Ziurejau viena filma, kuriame vaikas norejo ismokti kautis kardu. Jam dede pasake - pirma ismok naudotis galva ir sirdimi, tuomet galesi mokytis naudotis kardu. Papasakojau tai sunui ir pasakiau - vaikas pirma turi ismokti graziai kalbeti, ismokti jausti ir ivardinti tuos jausmus, turi ismokti uzjausti, suprasti kita zmogu, turi ismokti ivertinti situacija, turi ismokti gerbti kita zmogu, o tada gales mokytis plustis ir keiktis. Nes kol vaikas yra mazas, gali keiksmais pridaryti labai daug bedos. Na ir daviau kelis pavyzdzius is musu gyvenimo.
Kazkaip tai ji itikino.
Nors siaip maniskis nesikeikia (kokius pora kartu yra kazka tokio pasakes bet nesuvokdamas - kai dar buvo mazesnis). Kai paaugo ir eme suprasti, kas tie keiksmazodziai ir kad tai negrazu, eme labai kontroliuoti aplinka - visiems suaugusiems liepia nesikeikti ir net isizeidzia, jei prie jo tai yra daroma. Nieko del to nedariau ir negaliu girtis, kad tai mano auklejimo vaisius - anaiptol. Jis pats toks.
Bet vakar kilo toks gincas. Dabar nepasakysiu nuo ko tai prasidejo, bet eiga mazdaug buvo tokia - kodel kazka daryti suaugusiems galima, o vaikams - ne. Vienas is aptariamu dalyku buvo - kodel suauge gali keiktis (buna ir man isprusta), o vaikui - ne. maniskiui labai padejo toks palyginimas:
Ziurejau viena filma, kuriame vaikas norejo ismokti kautis kardu. Jam dede pasake - pirma ismok naudotis galva ir sirdimi, tuomet galesi mokytis naudotis kardu. Papasakojau tai sunui ir pasakiau - vaikas pirma turi ismokti graziai kalbeti, ismokti jausti ir ivardinti tuos jausmus, turi ismokti uzjausti, suprasti kita zmogu, turi ismokti ivertinti situacija, turi ismokti gerbti kita zmogu, o tada gales mokytis plustis ir keiktis. Nes kol vaikas yra mazas, gali keiksmais pridaryti labai daug bedos. Na ir daviau kelis pavyzdzius is musu gyvenimo.
Kazkaip tai ji itikino.
Mano dukra nors dar tik sesiu metu irgi kartais nusikeikia. As tai pirmiausia paklausiu is kur toki zodi isgirdo, tada klausiu ar zino kokia jo reiksme, o tada jau nuo situacijos: jei nezino, tai liepiu nesakyti zodziu jei nesupranta ka reiskia, o jei zino tai klausiu ar tas zodis cia tiko ar ne. Dazniausiai padeda, ir daugiau tokiu zodziu nebevartoja. Nors sunkiausia kai liepi to zodzio nevartoti, o tik isijungi televizoriu ir ten kas antras zodis toks. Na tada sunkiau paaiskinti kodel jie vartoja, o jai negalima.
Aš dėl savo vyresniųjų keiksmažodžių nebepergyvenu, visi tai praeina. Žinoma, jeigu tai normos ribose. 
Bet ką daryti, kai keikiasi 2-3 metų vaikai. Kai nesupranta ir patys, ką sako, bet žino, kad tai kažkas tokio, dėl ko kitą galima supykdyti. 
Tada ir rėžia iš peties, ale tokiais "triaukščiais". Stengiuos labai nekreipti dėmesio, arba pasakau, kad jeigu taip negerai kalbės, ant burnos plaukai pradės augti- dideli dėdės keikiasi- pažiūrėkit kiek daug plaukuotų (ūsuotų). PADEDA 
Bet ką daryti, kai keikiasi 2-3 metų vaikai. Kai nesupranta ir patys, ką sako, bet žino, kad tai kažkas tokio, dėl ko kitą galima supykdyti. Tada ir rėžia iš peties, ale tokiais "triaukščiais". Stengiuos labai nekreipti dėmesio, arba pasakau, kad jeigu taip negerai kalbės, ant burnos plaukai pradės augti- dideli dėdės keikiasi- pažiūrėkit kiek daug plaukuotų (ūsuotų). PADEDA
Mano sunus nesikeikia. Jau nesikeikia-keikesi, kai jam buvo 3 metai 
Bet kazkaip svelniai, ir greit praejo. Bet naujausias bajeris, vakar sako: mama, ant manes darzelyje viena mergaite sake "tu-******" Jisai labai susinervavo. Ir paklause, ka tai reiskia. Kokiu bus mamkos ideju, kaip paaskinti penkiameciui, kas tas "******"?
Bet kazkaip svelniai, ir greit praejo. Bet naujausias bajeris, vakar sako: mama, ant manes darzelyje viena mergaite sake "tu-******" Jisai labai susinervavo. Ir paklause, ka tai reiskia. Kokiu bus mamkos ideju, kaip paaskinti penkiameciui, kas tas "******"?
na as manau pirmiause kad vaikas nesikeiktu reikia paciam nesikeikti jo akivaizdoje.aisku vaikai greitai ismoksta tai ko negalima tai geriause ne saukt ant jo nes tai dar daugiau jiems sukels azarta keikis,o paprasciausiai pasikalbet.manoji dukryte kadaise yra pasakiusi kelis zodzius is keiksmazodziu,bet tai buvo dar seniau.kolkas negirzdiu is jos daugiau keiksmazodziu 
na pas mus irgi įkalta, kad keiktis galės, kai bus suaugęs. Tai vakar vat žiūrėjom krepšinio varžybas abu ir sirgom už Žalgirį su emocijom. tai mano 8,5m sirgalius sako, mama, tu nesupyk, bet galiu trumpam suaugusiu pavirsti ... 
Ne vieną kartą esu pagavusi sūnelį besikeikiant. Bandom išaiškinti, kad tai tušti be vertės žodžiai. Aš jam aiškinu, kad vaikai keikiasi todėl. kad mano jog tada jie bus "kietesni". Bet juk taip nėra. Sūnui sakau tu būsi daug "kietesnis" jeigu mokėsi gerai skaityti (tada iš knygų sužinosi daug įdomių dalykų), daug sportuosi, būsi stiprus, būsi sumanus, turėsi daug draugų. Vat tada tu būsi "kietas", o ne pavartojęs kokį bjaurų žodį. lygtais mano aiškinimai nenueina vėjais.
QUOTE(Rigedora @ 2005 03 10, 12:39)
na pas mus irgi įkalta, kad keiktis galės, kai bus suaugęs. Tai vakar vat žiūrėjom krepšinio varžybas abu ir sirgom už Žalgirį su emocijom. tai mano 8,5m sirgalius sako, mama, tu nesupyk, bet galiu trumpam suaugusiu pavirsti ...
AR leidai??
As pati nusikeikiu kai susinervinu, ir bijau, kad vaikas isgirs butent is manes
Ir kai jo paklaus, ir kur ismokai taip negraziai sneket, atsakys is mamos, kazkaip labai nemalonu. Ypac, kai as mokytoja 
nepasakiau nei taip nei ne, tik pasiūliau, kad geriau lietuviškai keikis-rūpuže, žalty ar pan. Tada jis nedrąsiai klausė, o kokios kalbos žodis byb...s teko paaiškinti, kad lietuvių, tik negražus. O pas juos mokykloj dabar vieni kitus masiškai bybina...
