Nėštumas per prievartą

na taip.. pagimdys mergina, susigadins savo studijų perspektyvas, paaugins vaiką iki kokių 5 metų, atsiras tada tėvelis apsirūpinęs ir išsiveš pas save, bo geriau gali pasirūpinti vaiku. Lyyyygios teisės. Arba turės su juo derinti vaiko kelionių grafikus, globos teises.

Vaiką galima palikti gimdymo namuose, galima pačiai nuvežti į vaikų namus. Pasirodo, ir šiais laikais palieka vaikus su gimimo dokumentais net vaikų namų koridoriuje. Visai neseniai pasakojo man tokį atsitikimą.

Tik visuomenė nuteis tą jauną moterį BET KURIUO atveju. Išprievartauta - vadinasi, pati kalta. Nesidarė nėštumo testo - irgi pati kalta. Padarys abortą - pati kalta. Ir dar daktarai "žudikai". Gimdys viena - visos bobos tyčiosis - pati kalta, kur tavo vyras, ko nepadeda?? Paliks vaiką gimdymo namuose - taigi kalė, kaip gali, taigi privalo auginti. Aaa, vaikas ne iš meilės... nu tai pati kalta. Lai pamilsta. Kitos tai net pastoti negali. Ir už tas "kitas" ji dabar privalo.

Sakyčiau, lai padeda daktarai nutraukti nėštumą. Pakeis aplinką, netgi šalį. Netgi kitokiame mentalitete atsiras. Ideali išeitis, jeigu nereiks moteriai kartais pačiai su savimi pasikalbėti, padiskutuoti, apie gyvenimo prasmę ir vertybes pasiginčyti.

Kaip suprantu, mamai negali pasipasakoti. Matyt, yra priežasčių, temos autorė geriau žino, apie ką gali ir ko negali papasakot mamai.

Žinoma, kad dalis tiesos tame yra, aš nesiginčiju, bet tarkim tokio geno kaip alkoholio, ar narkotikų , bet aplinka, kurioje yra geriama ir priveda prie to, kad karta nuo kartos pradeda kartotis, nes žmogus augdamas nemato nieko kito, jokių kitų pasirinkimų ir būdamas silpnesnis ar jautresnis klimpsta tenai pat.



Aš tuo taip pat noriu tikėt, nes man sunku įsivaizduoti, kaip išvis moterys palieka vaikus, įsijaust, bandyt suprast stengiuosi, bet

Pirmiausiai atskirkime du dalykus: mano žinutes, skirtas autorei ir mano žinutes, skirtas oponentėms.

Žinutėse autorei aš teigiau, kad abortui yra per vėlu, teks gimdyti, reikia pasikalbėti su mama ir viską apsvarstyti. Ir jei autorė nuspręs vaiko atsisakyti - tas žingsnis šioje situacijoje, mano akimis žiūrint, nėra smerktinas. Bent jau aš jos dėl to nesmerkčiau.

Savo žinutėse, kurios yra skirtos toms oponentėms, kurios rausvai šneka apie "prabusiančius motiniškus instinktus", aš pabandžiau paaiškinti, kaip dabar gali jaustis autorė, kaip tokioje situacijoje jaustųsi kiekviena (arba beveik kiekviena) moteris. Taip, aš tą situaciją matau itin juodą. Itin. Manau, kad jokia moteris pati viena tokioje situacijoje nesusitvarkytų ir jokie natūralūs motiniški instinktai be psichologo (o gal ir psichiatro - nelygu asmuo) negimtų. Tikrai netikiu, kad SAVAIME GALI BŪTI KITAIP. Žiūrim toliau: išlipti iš šios duobės, t.y. prisiversti itikinti save, kad aš pakeisti gyvenimą, atsisakyti savo planų, užmiršti patirtą prievartą ir skausmą ir pamilti prievartautojo man primestą vaiką prireiks labai daug laiko, sveikatos, energijos ir pastangų. Vėlgi, kiekvienas pats nusprendžiam, kur nukreipiam ir kam atiduodam savo laiką, sveikatą, energiją ir pastangas. Jei moters motiniški instinktai yra itin stiprūs ir jai dar visas gyvenimas prieš akis - galbūt ji pasakys sau: "Aš dar jauna, dar stipri, dar mano sveikata nesugadinta ir dar turiu energijos išsikovoti ir pasiekti visą, ką esu užsibrėžusi. Vėliau ar anksčiau." Bet jei moteris nėra itin stipri, nėra itin sveika arba itin energinga...Skirti visa tai tam, ko tu visa širdimi nenori, kai tik ir tesvajoji savo energiją ir jėgas nukreipti visai kita vaga...Tokie prisiverstiniai dalykai, žmogų, kaip taisyklė, labai sekina. Gerai, jei pats žmogus nusprendžia, kad to nori. Aš visada esu už laisvą žmogaus pasirinikimą. Bet šiuo atveju jokiu noru auginti tą vaiką, netgi gimdyti jį nė nekvepia, nors visas būrys moteriškių plauna jai smegenis savo moralais ir įtikinėja, kad ji turi prisiversti norėti.

O aš teigiu, kad ji nieko neturi prisiversti. Ją jau išprievartavo kartą. Kodėl ji turi darsyk pati save prievartauti ?

Tik tiek. Tokioje situacijoje prieš priimdamas sprendimą žmogus turi matyti gerai visas puses - ir teigiamas, ir neigiamas. Ir jas gerai pasvėręs, PATS priimti sprendimą. O ne visą gyvenimą apgailestauti, kad pasidavė visuomenės nuomonės spaudimui. O moterys, ypač jaunos moterys, itin mėgsta pasiduoti aplinkinių spaudimui. Paskui skundžiasi, kad gyvenimas nebeturi prasmės...Ir kurgi turės, kai gyveni ne savo, o svetimų primestą gyvenimą...

Tai taip, būtinai reikia specialsito, tėvų, draugų, visokios kokios pagalbos, juk nė viena dėl to ir nesiginčijo

Ir visgi...Jei matai, kad moteris nenori kūdikio. Visa savo siela ir kūnu nenori. Ir net nesistengia jo pamilti...Juk įmanoma žmogų "perlaužti" tik tada, kai jis pats tuo nori, arba bent jau nesipriešina, ar ne? Taigi, jei ji visa esybe purtosi...Kaip tada?

Pritariu... Ir dėl tokio nesveiko požiūrio į moterį yra daug "lengviau" pasidaryti abortą nei gimdyti... Nes tokiu atveju bent lieka tikimybė, kad niekas nesužinos.... Kitu atveju visa čia aprašyta grandinė ir toliau "prievartaus" moterį kaip tik sugebės...

Tai nėra skatinimas autorei daryti abortą, tai tiesiog pastebėjimas.

Man atrodo ir aš tokioje situacijoje kaip ji galbūt purtyčiausi ir nieko nebenorėčiau, man būtų šlykštu, bjauru ir atgrasu, bet laikas eina, žaizdos traukiasi, o gimęs stebukliukas viską gali pakeist, kuo aš asmeniškai labai tikiu ir linkiu O kaip bus, nei viena juk nenuspėsim.

Draugų pagalbos, visų pagalbos - kaip jūs tą įsivaizduojat? Draugams pasakoti, kas man nutiko? Pedliauckų Jadzės idėjos blaivos, bet viską užlieja rožinis sirupas, kaip bus, "kai tu priglausi gimusį stebukliuką". Gal bus. O jeigu ne?
naitas irgi logiškai išdėstė - moteris visada bus kalta. Kad ir kokį sprendimą pasirinktų. Jau čia 60 % užėmė prokuroro poziciją. Nice.
Ir apskritai "supermamos" kartais kai pasvarsto, tai išties atrodo, kad nėštumas ir kūdikis - tai bausmė, kurią gauni, jei blogai elgiesi. Pavyzdžiui, miegi su berniukais. "Life is what happens to you while you're busy making other plans", kaip sakė Johnas Lennonas, moraliosios jūs mano.

Autorė kalta...jie dar vaikšto laisvėje...kalta...

Prievartos stebukliukas. Uch kaip gražiai skamba...

Kalbant apie stebukliukus...Kartais tie stebukliukai, nors ir laukti, ir mylėti gimę, sugeba taip gyvenimą "pasaldint", pvz. jei pirmaisiais gyvenimo metais būna itin neramūs ir nemiegantys, arba paauglystėje itin sunkiai pasiduodantys auklėjimui, kad kartais net ir normaliomis sąlygomis, net ir ne vienai auginant, norisi kokiai parai dingt nuo stebukliuko kuo toliau, nes jauti, kad pradeda stogas čiuožti. Nežinau, gal taip jums nėra buvę...Aš tai nevyniodama visko į rožines varsas pasakysiu: man buvo. Bet kai tai yra tavo mylimas ir lauktas vaikas - perlauži save. Nes pati to vaiko norėjai. Bet jei pagimdai vaiką, kurio nenorėjai, kuris tau buvo primestas, kuris tau atrodo, kad taso tavo nervus naktimis išsimiegoti neleisdamas (pvz. buvo koks pusmetis su mano mažąja, kai aš per parą išsimiegodavau tik po 2-3 val., tokia nerami ji buvo) ir ką ? Įkalbėt žmogų tam ar kitam yra nesunku, bet vargą vargt tai juk reikės jai. Ir nereikia čia pasakot pasakų, kad motinystė - tai viena laimė ir džiaugsmas. Motinystė - tai darbas. Itin atsakingas, reikalaujantis daug pastangų, daug kantrybės, daug išradingumo, daug išminties ir daug meilės darbas. O darbas, jei jį atlieki gerai, savaime suprantama, su laiku atneša pasitenkinimą ir džiaugsmą. Ir žmogus tam turi būti pasiruošęs. O čia??? Tas pats, kas sulaužyti žmogui kojas, po to jas sugipsuoti ir pasakyti: "O dabar mes padarysim iš tavęs bėgiką. Ruošim olimpiadai. Kojos sulaužytos ir gipse??? A, tai nieko. Daug žmonių tai yra patyrę, ne tu vienas. Svarbiausia, kad tau yra suteikta galimybė dalyvauti olimpiadoje. Tu tik pagalvok - juk tai tikras stebuklas. Tik pradėk treniruotis. Dabar pat. Tu įstengsi. Tu gali. Mes tavim tikim!"

Rasa, labai tave užjaučiu. Laikykis. Nekreipk dėmesio į tuos, kurie tuščiai moralizuoja.
Tokioj situacijoj tikrai suprantu, jog nori rinktis abortą. Ir tu vis dar gali jį pasidaryti - nuo 3 mėnesio, kada jis legalus, iki 4-to, vaisius nepavirto "labiau žmogum" arba "iš nieko į vaiką". Niekas nepasikeitė, tiesiog nėštumas vėlesnis, ir mediciniškai pavojingiau atlikti abortą, plius įstatymai teigia, kad prieš porą savaičių buvo legalu, o dabar - nebe. Tačiau jei esi tvirtai apsisprendusi, sukti galva reiktų tik dėl operacijos saugumo. Kažkada prieš 3 metus skambinau per klinikas, ieškojau draugei... Pusė privačių įstaigų, nors draugei to nereikėjo, man vos ne atviru tekstu pareiškė, "jei vėlesnis, tai kainuos brangiau, nes reikia spec. įrankių kakleliui plėsti" ir pan. Gali bandyti toj pačioj grybo g.

Įsivaizduoju, kaip tau dabar sunku, ir kaip norisi kad visa tai būtų sapnas. Nenoriu būti vien "juodoji" patarėja - jei tau kur nors dar kirba mintis, kad gal ir galėtum pamiršti, kaip tas vaikelis atsirado, gal ir galėtum mylėti; tik va 1001 problema trukdo vistiek (tėvų reakcija, studijos užsienio universitete, finansai ir t.t.) - tada ieškok pagalbos iš visų ir gimdyk - studijos, pinigai, susierzinę tėvai - tai dalykai, kurie visada ateina ir praeina.

Laikykis, noriu kad žinotum kad yra žmonių kurie tavęs nesmerks bet kokiu atveju.