Nėštumas per prievartą

#145
QUOTE(Fishbone @ 2008 12 04, 11:52)
Na as irgi vienareiksmiskai prievartautojo vaiko neauginciau, jei ir tektu gimdyti... Nes auginant pradeciau jo nekesti, kad butent per ji (ar jo teva, tas pats) gyvenimas nuejo suniui ant uodegos. Ar buvot kuri isprievartauta, kad taip pamokslaujat?


gyvenimas šuniui ant uodegos per vaiką...graudu skaityti...

QUOTE(solo @ 2008 12 04, 13:54)
Nu dar viena  doh.gif  Vot pastatykit save į autorės vietą. Tuoj pagimdysit prievartautojo vaiką (su visais tais jausmais, kuriuos aprašė Jadzė). Ir kaip? Mylit jį kaip meilės vaisių? Ir kaip žiūrėsit į kūdikį? Jis jums suteiks gerus jausmus, gražius prisiminimus, kokie nuostabūs buvo 9 mėnesiai, kokia aš dabar laiminga...?  Atsimerkit.


man įstrigo frazė: prievartautojo vaikas....tai ne tik prievartautojo kūnas ir kraujas, bet ir jos pačios...todėl teigti,kad tai vien tik prievartautojo yra neteisinga.
gimęs mažulytis kūdikėlis net ir svetimam sujudina visus jausmus, ką jau bekalbėti apie pačią mamą...mama ir ką tik gimęs leliukas vis dar yra vienas darinys, ir kiek normali (ne kokia alkoholikė valkata) moteris turi būti beširdė, kad žiūrėdama į savo mažiuką sugebėtų nepamilti jo...juk tai bejėgis kūdikėlis ieškantis mamos šilumos, už ką jam taip žiauriai???? ne visi vaikai gimsta iš meilės, daug jų gimsta netyčiukų ar iš reikalo, bet jų mamos myli juos, pamiltų ir Rasa, o kuo daugiau visi rėks jai, kad čia prievartautojo vaikas, tuo sunkiau jai bus...čia yra jos vaikas, jos mažulytis ieškantis mamos širdies.
Atsakyti
#146
QUOTE(mergina05 @ 2008 12 05, 00:22)
.čia yra jos vaikas, jos mažulytis ieškantis mamos širdies.

Nesugraudinot. Ne, aš ne beširdė. Bet siūlyčiau paskaityt temos 9 psl, 106 Peliauckų Jadzės žinutę. Kartotis nesinori, o ten pasakyta daug logiškų ir aiškių minčių.
Papildyta:
QUOTE(mergina05 @ 2008 12 05, 00:22)
ne visi vaikai gimsta iš meilės, daug jų gimsta netyčiukų ar iš reikalo, bet jų mamos myli juos,

Taip, bet šie be prievartos.

Ir dar, aišku, DUOK DIEVE, kad autorė būtų didžiulė išimtis ir pagimdžiusi (ko jai linkiu) vaiką ne tik pripažintų savu, bet ir augindama sugebėtų į jį žiūrėdama pamiršt praeitį (ar bent jau nematyt jos vaike). Bet būkim biedni, bet teisingi... kiek tokių?...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo solo: 05 gruodžio 2008 - 00:39
#147
QUOTE(Mimuke @ 2008 12 05, 00:39)
unsure.gif tada jau geriau isvis gal negimdyt  unsure.gif
manau didesne sazines griauzatis butu vis galvot, o kaip jis, o kaip jam sekas, ar nieko netruksta, ar laimingas, ar kad turetu svest pimaji gimtadieni ir pan...
nei, kad issivalyt.... vistiek labiau pasimirsta... unsure.gif
nebent atsiranda kita kvarsatis, kad kaip bus kai noresiu pastot ir kaip seksis....  unsure.gif
sunkoka padetis.

doh.gif Kalba eina apie 4 menesiu nestuma. Issivalyt? blink.gif

Na ir palyginot: kur atimt gyvybe - kur atiduot isivaikinti trokstanciai porai. Vien tam kad nereiketu mastyt "kaip jam sekas"? blink.gif

As savo nuomone rasiau, bet pasikartosiu. Jeigu nestumas nebutu toks isibegejes buciau uz aborta (nors siaip esu abortu priesininke - proto ribose), bet dabartinej situacijoj - uz tai kad pagimdyt ir atiduot ivaikint.

Tikiuosi Rasa pasipasakojo mamai todel jai musu patarimu nebereikia 4u.gif
Atsakyti
#148
QUOTE(virgiux @ 2008 12 03, 18:19)
mhhh.... toks jausmas, kad tik mazai pazystami gali isprievartauti..... kartais geru draugu reikia labiau bijoti, nei tu pavojingu mazai pazystamu... cia as is savo patirties, ne is oro buriu, o ir siaip, matyt, paciai pasiseke  4u.gif 
ir siaip, ziuriu, aistros verda, o "kaltininke" temos tyli..... blink.gif

Gali but,teisybe.Vat apie sitai kazkaip nepagalvojau,kad issigimeliai buna ir artimiausi zmones
Atsakyti
#149
QUOTE(mazgote @ 2008 12 04, 23:17)
o del rizikavimo savo ateitimi tai cia egoizmas vienapusiskas doh.gif


Tai žinoma. O ką, blogai gal? Kiekvienas mūsų - egoistas. Ir tokį egoizmą temos autorės situacijoje aš daugiau nei suprantu.

QUOTE(mergina05 @ 2008 12 05, 00:22)
gyvenimas šuniui ant uodegos per vaiką...graudu skaityti...

ne visi vaikai gimsta iš meilės [...]


Kodėl? Sakot nebūna?

O vis šita yra "bla bla bla", nebent Jus pačią išprievartavo, Jūs pagimdėt ir pamilot... Jei ne, tai nesakykit kaip turėtų jaustis kitos.
Atsakyti
#150
Merginos, o ka jus manot, jei mes koki kaciuka draugiskai ismesinetume? Gyva... Is pradziu kojytes, paskui uodegyte... Jis gi vis tiek nieko nesupranta ir pasipriesint negali... Jis juk nemasto, net ir sielos neturi, gal jam ne neskaudes. O mes stiprios, dideles ir galime nuspresti, gyventi jam ar ne.
Atsakyti
#151
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2008 12 04, 19:11)
Motinystė - tai darbas. Itin atsakingas, reikalaujantis daug pastangų, daug kantrybės, daug išradingumo, daug išminties ir daug meilės darbas. O darbas, jei jį atlieki gerai, savaime suprantama, su laiku atneša pasitenkinimą ir džiaugsmą. Ir žmogus tam turi būti pasiruošęs.


Visiškai sutinku, kad motinystė yra nepaprastai sunkus sarbas, bet realiai dauguma ir laukdamos savo išsvajotojų jį supranta tik kaip natūralų fiziologinių poreikių tenkinimą - pamaitint, aprengt ir pan. Tas suvokimas, kad tai sunku, kad reikalauja be galo didelių pastangų ir savo pačios dalies praradimo tiesiogiai nepriklauso nuo to, kokiu būdu pradėtas vaikelis. Aišku, kai lauki ir tikiesi tai atrodo kur kas paprasčiau, bet tai nėra taisyklė blush2.gif
Rašau vien dėl to, kad gal ir naiviai, bet tikiu, kad po išprievartavimo gimęs vaikelis taip pat gali suteikti džiaugsmo, taip pat gali būti mylimas, trokštamas ir juo didžiuojamasi kaip ir "natūraliai" gimusiu. Tikiu ir tiek blush2.gif O temos autorei linkiu kuo greičiau kreiptis pas psichologą bei pasisakyti mamai 4u.gif
Atsakyti
#152
Pirmiausiai apie neštumą autorė turi pasakyti mamai. Manau neveltui gyvenimas pakartojo likimo ratą. Niekada niekas nevyksta atsitiktinai.
Abortas, kokioje stadijoje bedaromas - moteriai yra vaiko praradimas. Į tai reaguoja kiekviena skirtingai. Jautriausiai sureagavusios "Poabortinis sindromas" (Pa"goooogl"inkit). Su tuo galima ir susitaikyti.
Trečia nereikia palikti tėvo ramybėje. Už tai ką padarė turi atsakyti. Po tavęs bus trečia ir ketvirta. Bent jau prisiteisi alimentus, galbūt net moralinei žalai atlyginti.
Kovok, dėl visų (savęs, vaiko ir kitų merginų). Būk stipri -neslėpk tiesos, kokia ji nemaloni bebūtų.
As už tave, ka bepasirinktum. Buk stipri ir imk mūsų palaikančių tave stiprybę.
Atsakyti
#153
čia ne temos autorei skirta, bet pamasčius geriau jau abortą darytis nei nekenčiamam vaikui, kaip britų mažyliui nagus laupyti.....pasiskaitai tokių istorijų, ir pamastai, kad jau geriau ji abortą būtų pasidariusi. unsure.gif
Atsakyti
#154
QUOTE(Mimuke @ 2008 12 04, 23:39)
unsure.gif tada jau geriau isvis gal negimdyt  unsure.gif
manau didesne sazines griauzatis butu vis galvot, o kaip jis, o kaip jam sekas, ar nieko netruksta, ar laimingas, ar kad turetu svest pimaji gimtadieni ir pan...
nei, kad issivalyt.... vistiek labiau pasimirsta... unsure.gif

Nužudyt geriau negu palikt? Humanizmas...Tokį vaikelį (neprasigėrusios motinos) tučtuojau paims iš ligoninės tos kurios laukia nesulaukia ir augs jis mylimas, lepinamas, ne vieną šeimą pažįstu su įvaikintais vaikais, baisu pagalvoti, jei jų mamos būtų juos nužudę...
Labai abejoju, kad labiau pasimiršta nužudytas nei paliktas vaikas, dėl paliktojo, bent gali turėt vilties.
Atsakyti
#155
QUOTE(Roux @ 2008 12 05, 09:46)
Merginos, o ka jus manot, jei mes koki kaciuka draugiskai ismesinetume?


Jei Jus kada (neduok die) išprievartaus ir Jūs pastosite, galėsime ir apie kačiukus pakalbėti.
Atsakyti
#156

QUOTE(garbane @ 2008 12 05, 01:44)
Tikiuosi Rasa pasipasakojo mamai todel jai musu patarimu nebereikia  4u.gif

QUOTE(milereta @ 2008 12 05, 11:16)
Pirmiausiai apie neštumą autorė turi pasakyti mamai. Manau neveltui gyvenimas pakartojo likimo ratą. Niekada niekas nevyksta atsitiktinai.

na ir prie ko cia mama? mama tokia pat naivi kaip ir dukra... jei mama pati nesugebejo savimi pasirupinti ir savo naivuma perdave dukrai, manote, kad dabar ji daugiau supras ir gales jai padeti? g.gif sitos istorijos saknys butent motinoje...ji neismoke savo dukros gerbti ir myleti save, nedave jai butiniausiu patarimu..."uzsimerksiu ir nieko blogo nematysiu"..."pamiegosiu ir visas praeitas gyvenimas bus lyg sapnas"- nieko savaime niekur nedings, tam kad istaisyti klaidas reikia pazvelgti tiesai i akis, o po to jau atleisti visiems ir svarbiausiai - paciai sau... ir nesvarbu koki ji sprendima priims, visiems ir jos mamai, ir tai dar negimusiai sielai, ir jai paciai, jos sveikatai ir psichikai bus geriau jei ji sugebes pasimokyti, padaryti isvadas ir atleisti visiems... nes ji ir yra svarbiausia visos sios istorijos dalis 4u.gif
Atsakyti