Labos.
gal kiekvienam neatsakysiu, bet pabandykit tiksliau įsivaizduoti situaciją. Vaikas į mūsų šeimą papuola ne kūdikėlis, šešiarių metų vaikui iš globos namų ypatingai svarbūs atrodo biologiniai ryšiai: apie vos gimusį broliuką kuriamos "legendos", kaip su mama jos laukė, kaip ji norėjo, kad būtų būtent broliukas, kaip kartu išrinko vardą... ir kaip mama buvo ligoninėj, kaip tik tuo metu, kai ji pati gulėjo kitame aukšte ir kažkodėl jos niekas neleido pas mamą. Ir kaip broliukas dingo.
Ką aš turėjau atsakyti, kai manęs klausė ar galima pamatyti broliuką?
Tarnybos aš tik užklausiau pasidomėti ar broliuko globėjai neprieštarautų, kad sesė pamatytų brolį. Daugiau nei mėnesį jokio atsakymo. Kai paklausiau pakartotinai - mane pradėjo kaltinti lygiai tais pačiais dalykais, kurių čia sulaukiau iš Jūsų. Todėl noriu padėkoti už Jūsų kritiką, jos panašumas į tarnybų reakciją man netikėtas ier keliantis apmąstymų.
Nesupratau ko gi jūs taip baidotės tų teismų? kas juose blogo? Ar vaikas kenčia nuo to, kad valandėlę pasėdėsiu surašyti popierius? O vat kokia bobelė tarnyboje, neatliekanti savo pareigų, kad ją pakutens - nieko nuo to blogo niekam nenutiks.
Susitikimas su pusės metukų broliuku buvo absoliučiai džiugiausia ir šilčiausia akimirka: maniškė kūdikėliui išbučiavo rankytes kojytes, tokio vaizdo net negalėjau įsivaizduoti. Po to buvo visa švytinti, dabar dažnai jį prisimena ir tik su šypsena.
Todėl man sudėtinga suprasti, kuo aš griaunu globotinės gyvenimą? Kokiu būdu susitikimas prasilenkia su vaiko interesais. Su būsimų įtėvių interesais - sutinku, prasilenkia. Ir man visiškai aišku, kodėl priimta ginti būsimų įtėvių interesus, tačiau, manau, tai daroma vaiko interesų kaina. Įtėvių interesams apsaugoti laikinoji globa netinka, turėtų būti sukurtas visai kitas statusas potensialiems įvaikintojams.
O man to susitikimo reikėjo tik tiek, kiek jo reikėjo globotinei. Apie šventųjų sąrašus - gerai čia pasireiškėt, nebuvau net pagalvojęs... kita vertus esu vieno žmogeliuko šventųjų sąraše, jūs nustebtumėte ir gal net sprogtumėt iš pavydo pamatę kokie šilti mano santykiai su globotine.
piece
Wetuckus - kam megzti ryšius, kurie tuoj pat nutruks? galite pasakyti?
iš savos patirties: biotėvas prieš pat teismą, gal gavęs žinias iš seniūnijos atlėkė į globos namus, pritąsė miegantį vaiką (auklėtoja sakė porą valandų raminusi paskui) su meilės priesaikomis. Tų priesaikų ir susitikimų nebuvo gal pusantrų metų, bet vat apsireiškė, iškoliojo auklėtojas, pravirkdė vaiką prisiekį kad myli, liepė nedraugaut su mama ir išlėkė atgal.... Vaikas žinoma prisimena - buvo gi atvažiavęs, atvežė batoną ir nenusiplaunančius lūpų dažus (keturmetei), kuriuos raganos auklėtojos pavogė... teigiamas ryšys su tėvu.... graudenimosi ir pykčių, manipuliacijų užteko porai metų.... tu ragana, kad tėvui nepaskambini, jeigu tėvas būtų, tai būtų kitaip... aš kraustysiuos gyventi pas tėvą.... jai labai to reikėjo?
Įtėvių nuostatą - nebendrauti jau žinai, ko tu tąsai tą vaiką savo?
o kūdikį paglostyti, pabučiuoti ir svetimą gražu
Draugė kaip tik turi "lėliuką", Braškė nuvažiavusi vyresniąsias - savo drauges pamiršta, kad galėtų greta pasėdėti, duoti pirštą įsikibti ar palaikyti sėdintį.... nugis gyva lėlė...
iš savos patirties: biotėvas prieš pat teismą, gal gavęs žinias iš seniūnijos atlėkė į globos namus, pritąsė miegantį vaiką (auklėtoja sakė porą valandų raminusi paskui) su meilės priesaikomis. Tų priesaikų ir susitikimų nebuvo gal pusantrų metų, bet vat apsireiškė, iškoliojo auklėtojas, pravirkdė vaiką prisiekį kad myli, liepė nedraugaut su mama ir išlėkė atgal.... Vaikas žinoma prisimena - buvo gi atvažiavęs, atvežė batoną ir nenusiplaunančius lūpų dažus (keturmetei), kuriuos raganos auklėtojos pavogė... teigiamas ryšys su tėvu.... graudenimosi ir pykčių, manipuliacijų užteko porai metų.... tu ragana, kad tėvui nepaskambini, jeigu tėvas būtų, tai būtų kitaip... aš kraustysiuos gyventi pas tėvą.... jai labai to reikėjo?
Įtėvių nuostatą - nebendrauti jau žinai, ko tu tąsai tą vaiką savo?
o kūdikį paglostyti, pabučiuoti ir svetimą gražu
Draugė kaip tik turi "lėliuką", Braškė nuvažiavusi vyresniąsias - savo drauges pamiršta, kad galėtų greta pasėdėti, duoti pirštą įsikibti ar palaikyti sėdintį.... nugis gyva lėlė...
QUOTE(wetuckus @ 2012 02 22, 09:19)
Labos.
gal kiekvienam neatsakysiu, bet pabandykit tiksliau įsivaizduoti situaciją. Vaikas į mūsų šeimą papuola ne kūdikėlis, šešiarių metų vaikui iš globos namų ypatingai svarbūs atrodo biologiniai ryšiai: apie vos gimusį broliuką kuriamos "legendos", kaip su mama jos laukė, kaip ji norėjo, kad būtų būtent broliukas, kaip kartu išrinko vardą... ir kaip mama buvo ligoninėj, kaip tik tuo metu, kai ji pati gulėjo kitame aukšte ir kažkodėl jos niekas neleido pas mamą. Ir kaip broliukas dingo.
Ką aš turėjau atsakyti, kai manęs klausė ar galima pamatyti broliuką?
Tarnybos aš tik užklausiau pasidomėti ar broliuko globėjai neprieštarautų, kad sesė pamatytų brolį. Daugiau nei mėnesį jokio atsakymo. Kai paklausiau pakartotinai - mane pradėjo kaltinti lygiai tais pačiais dalykais, kurių čia sulaukiau iš Jūsų. Todėl noriu padėkoti už Jūsų kritiką, jos panašumas į tarnybų reakciją man netikėtas ier keliantis apmąstymų.
Nesupratau ko gi jūs taip baidotės tų teismų? kas juose blogo? Ar vaikas kenčia nuo to, kad valandėlę pasėdėsiu surašyti popierius? O vat kokia bobelė tarnyboje, neatliekanti savo pareigų, kad ją pakutens - nieko nuo to blogo niekam nenutiks.
Susitikimas su pusės metukų broliuku buvo absoliučiai džiugiausia ir šilčiausia akimirka: maniškė kūdikėliui išbučiavo rankytes kojytes, tokio vaizdo net negalėjau įsivaizduoti. Po to buvo visa švytinti, dabar dažnai jį prisimena ir tik su šypsena.
Todėl man sudėtinga suprasti, kuo aš griaunu globotinės gyvenimą? Kokiu būdu susitikimas prasilenkia su vaiko interesais. Su būsimų įtėvių interesais - sutinku, prasilenkia. Ir man visiškai aišku, kodėl priimta ginti būsimų įtėvių interesus, tačiau, manau, tai daroma vaiko interesų kaina. Įtėvių interesams apsaugoti laikinoji globa netinka, turėtų būti sukurtas visai kitas statusas potensialiems įvaikintojams.
O man to susitikimo reikėjo tik tiek, kiek jo reikėjo globotinei. Apie šventųjų sąrašus - gerai čia pasireiškėt, nebuvau net pagalvojęs... kita vertus esu vieno žmogeliuko šventųjų sąraše, jūs nustebtumėte ir gal net sprogtumėt iš pavydo pamatę kokie šilti mano santykiai su globotine.
piece
gal kiekvienam neatsakysiu, bet pabandykit tiksliau įsivaizduoti situaciją. Vaikas į mūsų šeimą papuola ne kūdikėlis, šešiarių metų vaikui iš globos namų ypatingai svarbūs atrodo biologiniai ryšiai: apie vos gimusį broliuką kuriamos "legendos", kaip su mama jos laukė, kaip ji norėjo, kad būtų būtent broliukas, kaip kartu išrinko vardą... ir kaip mama buvo ligoninėj, kaip tik tuo metu, kai ji pati gulėjo kitame aukšte ir kažkodėl jos niekas neleido pas mamą. Ir kaip broliukas dingo.
Ką aš turėjau atsakyti, kai manęs klausė ar galima pamatyti broliuką?
Tarnybos aš tik užklausiau pasidomėti ar broliuko globėjai neprieštarautų, kad sesė pamatytų brolį. Daugiau nei mėnesį jokio atsakymo. Kai paklausiau pakartotinai - mane pradėjo kaltinti lygiai tais pačiais dalykais, kurių čia sulaukiau iš Jūsų. Todėl noriu padėkoti už Jūsų kritiką, jos panašumas į tarnybų reakciją man netikėtas ier keliantis apmąstymų.
Nesupratau ko gi jūs taip baidotės tų teismų? kas juose blogo? Ar vaikas kenčia nuo to, kad valandėlę pasėdėsiu surašyti popierius? O vat kokia bobelė tarnyboje, neatliekanti savo pareigų, kad ją pakutens - nieko nuo to blogo niekam nenutiks.
Susitikimas su pusės metukų broliuku buvo absoliučiai džiugiausia ir šilčiausia akimirka: maniškė kūdikėliui išbučiavo rankytes kojytes, tokio vaizdo net negalėjau įsivaizduoti. Po to buvo visa švytinti, dabar dažnai jį prisimena ir tik su šypsena.
Todėl man sudėtinga suprasti, kuo aš griaunu globotinės gyvenimą? Kokiu būdu susitikimas prasilenkia su vaiko interesais. Su būsimų įtėvių interesais - sutinku, prasilenkia. Ir man visiškai aišku, kodėl priimta ginti būsimų įtėvių interesus, tačiau, manau, tai daroma vaiko interesų kaina. Įtėvių interesams apsaugoti laikinoji globa netinka, turėtų būti sukurtas visai kitas statusas potensialiems įvaikintojams.
O man to susitikimo reikėjo tik tiek, kiek jo reikėjo globotinei. Apie šventųjų sąrašus - gerai čia pasireiškėt, nebuvau net pagalvojęs... kita vertus esu vieno žmogeliuko šventųjų sąraše, jūs nustebtumėte ir gal net sprogtumėt iš pavydo pamatę kokie šilti mano santykiai su globotine.
piece
Nepyk, Wetuckus, kai kitąkart tavo globotinė užsimanys aplankyti broliuką- juk tiek gerų emocijų- o negalės, vaikas pyks ant tavęs, ir bus teisus... Ne šešianečio protui suvokti kiek yra metai, o juolab pilnametystė, ne jo protui suvokti- tu mane tada vežei, tai kodėl negali nuvežtui dabar... Suteikei vaiko širdelėje beprasmę viltį ir ją mužudei...Padarei, mano nuomone, didelę klaidą. Bet tai tik mano nuomonė. Sakai, kad mergytei jau buvo papasakota, parodyta, tai ką tau teikėjo daryti? Nekartoti tų pačių klaidų. Pradžiai bent jau tiek. Iliuzijos brangiai kainuoja, o tu iliuzijos burbulą vaiko širdyje tik išpųtei dar labiau. Kai sprogs, mergaitė turės širdy priežastį tavimi nepasitikėti. Tu gal tiesiogiai sprogimo laiko ir vietos nepajusi- pajusi pasėkmes...Buvo emocijos- vaikas nori, vaikas turi teisę. O kas toliau? Kas bus, kai norės pamatyti dar kartą, o negalės? Ką kaltinsi tada?- Kitus, moteriškes blogai dirbančias? Va kaltinsi sitemą, kad vaikai ne kartu. Kai norėsi, kaltų rasi. Tik ar verta taip toli ieškoti?
Iškilo man toks klausimas: tarkim, jei pradžioje norėjome vieno vaiko, o mums paskambino ir pasiūlė du ir mes sutikom, ar perrašoma išvada apie mūsų šeimą?
QUOTE(biski tinginiuke @ 2012 06 21, 14:16)
Iškilo man toks klausimas: tarkim, jei pradžioje norėjome vieno vaiko, o mums paskambino ir pasiūlė du ir mes sutikom, ar perrašoma išvada apie mūsų šeimą?
labuka.na ne, o kam ją perrašyt? paklauskit savo socialinių ,kurios vedė kursus, jos tiksliai atsakys. aš manau , kad tikrai - nereikia.
QUOTE(biski tinginiuke @ 2012 06 21, 14:16)
Iškilo man toks klausimas: tarkim, jei pradžioje norėjome vieno vaiko, o mums paskambino ir pasiūlė du ir mes sutikom, ar perrašoma išvada apie mūsų šeimą?
taip, išvada perrašoma
QUOTE(biski tinginiuke @ 2012 06 21, 15:16)
Iškilo man toks klausimas: tarkim, jei pradžioje norėjome vieno vaiko, o mums paskambino ir pasiūlė du ir mes sutikom, ar perrašoma išvada apie mūsų šeimą?
Ačiū už atsakymus, bet mums nebeaktualu
Gal bus aktualu vėliau, kaip su ta išvada, kai augini vieną įvaikintą vaikelį ir kai nori įsivaikinti dar vieną 
