Kaip vyksta vaiko pasirinkimas?

rengdamasi įvaikinimui tikrai nenorėčiau kad lįstų 25 globėjai su savo pretenzijomis. ypač - nesugyvenami.

beje - kelintą kartą pjaunatės su tais pačiais?


nu akurat taikliai... užsinorėjot labiau nei kakot ir šokdinat visus iš eilės

Popieriaus gi niekas neduoda

vat turi žmogus poreikį pasitąsyti po teismus, priežastį susirado- globotinis. Ir pirmyn.
Žinoti kad turi brolį ir negalėti jo pamatyti kokie kilnūs tikslai. Paskui skandalas kodėl tas brolis negali augti kartu paskui dar kas nors. IR viskas svarbiausia tai kad tik per teismą ir kuo garsiau- vaikams gi nuo to geriau.

Ne tik tikslai kilnūs. Žmonės dar kilnesni - tokią misiją gyvenime atlieka- globoja svetimą vaiką. Į šventųjų sąrašus be eilės Laikraštis, kaip minėjau, irgi ne prošal

Truputį įsiterpsiu. Na iš patirties. Pirmiausia pasakysiu, kad nepritariu visokiems ginčiams, teismams,pykčiams ir t.t. Bet iš tikrųjų , manau, kad labai daug kas priklauso nuo vaiko statuso-globojamas ar įvaikintinas. Bet visam šitam reikale, didžiausią reikšmę turi tai būtent to statuso suteikimas. O tas statuso suteikimas priklauso dažniausiai priklauso nuo VTAT darbo-kaip greitai, kaip lėtai, kaip operatyviai, kaip žmogiškai jie dirba. Jei kažur VTAT dirba lėtai, vaikui suteikiama tik globa, eina metai, jis globojamas, toks manau nebus taip jau greit traukiamas į įvaikinimo sąrašus, ir užaugs globojamas, reiškia, jam jau kitos taisyklės galioja -gali matytis su broliais, tėvais, o jei tie jo broliai/sesės irgi globojami, vėlgi dėl VTAT darbo stiliaus, tai jie bendrauja, vaikas žino tiesą apie globą ir sakoma, kad vaikui taip geriau. Tačiau jei VTAT dirba kitaip, greit įtraukia į įvaikinimo sąrašus, vaikas įvaikinimas, ir tada jau jam galioja kiti standartai atitinkantys įvaikinimo įstatymus-jam nereikia matytis su broliais, tėvais, jis netgi iki pilnametystės gali nieko nežinoti, ir t.t. Bet šiose abejose situacijose gali būti tas pats vaikas , ir esmė ta, kad nuo statuso-globojamas ar įvaikintas-pats vaikas tai niekaip nepasikeičia , nei jo norai, nei jo pav. poreikis matyti brolius,kuriuos jis gal pažįsta, žinoti tiesą apie save ir t.t. Nežinau ar supratot ką norėjau pasakyti. Ir kai skirtingas statusas yra taikomas tos pačios šeimos vaikams , manau yra blogai. Reikėtų labai gerai apmąstyti VTAT vienam vaikui skiriant globą, kitam įvaikinimą.


Būtent, nenorėtum tu, o ko norėtų vaikas ? Aš irgi nenorėčiau , kad kažkas lystų, bet kyla klausimas, jei kiti šeimos nariai yra globojami, kodėl šitas įvaikinamas?

wetuckus, man strigo keletas Jūsų pastebėjimų. Nelabai sutikčiau, kad vaikų teisių specialistai, anot Jūsų, visi kyšininkai. Nė vienam nesu davusi nė saldainio, su visais bendravome ir dar tebebendraujame, vykstant teismo procesui, labai gražiai, o visus mano prašymus padarydavo iškart. Bet noras padėkoti jiems už jų nuoširdų darbą yra ir po teismo tai padarysiu. Dėl tos laikinos globos, tai nelabai supratau, Jūsų nuomone geriau vaikus laikyti vaikų namuose kol jų statusas pasikeis ar kažkas pasikeis, nei kad jie augtų laikinų ar nuolatinių globėjų šeimoje?
Na, mes irgi ne iškart vaikinomės, o ėmėme nuolatinę globą, bet vien dėl finansų, nes du vaikai, tad nelabai norėjau šalia psichologinės jausti dar ir finansinę įtampą. Prieš paskiriant nuolatinę globą teisme patvirtinau garsiai, kad netrukdysiu vaikams bendrauti su giminėmis, jeigu atsiras norinčių, bet mintis buvo tik viena, duok Die, kad ir neatsirastų tokių. Neatsirado. Ar norėčiau ir leisčiau vaikams bendrauti su savo broliais ar sesėm ar kitais, stengčiausi vengti tokių bendravimų, nes nematau nei prasmės nei esmės, bent jau kol jie maži. Tokie bendravimai sukeltų per daug sumaišties vaikų galvelėse, o rezultate jie vis tiek negalėtų gyventi drauge.

kūdikiui tas pats, manau, lanko jį broliai ir sesės ar ne. Ypač man juokingi tie susitikimai atrodo, kai mėnesio vaiką einą aplankyti pusantrų metų pyplys. Vienas kitą pamatė ir čia pat pamiršo.
Tas lankymas/nelankymas yra labai išpūstas reikalas, kaip ir tas kraujo ryšys perdėtai keliamas į pirmą vietą. Aš maždaug suprantu esmę tų lankymų/nelankymų. vilkimo parodyti tėvams. Ateis pilnametysė, ateis reikalas išeiti iš globos namų, maždaug mes jūsų tėvus žinom, jūs juos žinot, sąlygas bendrauti sudarėm- pas juos ir eikit. Taip yra. Tokia realybė, jei ką. Ir jokio pasirinkimo arba valkataut, arba pas tėvus, na arba pas tuos brolius ir seses jei priims. Bet tuos savo tikruosius tikslus ir turėtų įvardinti tos tarnybos. O ne pliurpti, maždaug, vaiką traumuoji, ar kaip ten kitoms sako. Jei globėjas žino, jog savo globotinį jis rems, jei jo globotiniam nereikalingi tie susitikimai, tai gal viską taip ir palikti negrūdant to dirbtinio bendravimo.
Kaip dar nesuprantu ir to kito momento. Pas globėjus yra vaikas, pas įtėviu yra. Paskui gimsta dar brolis ar sesuo ir tos pačios tarnybos užuot iš tiesų siūliusios tiems patiems įtėviams ar globėjams, stengiasi tuos vaikus įgrūsti kam nors kitam. Tiek, kiek aš čia forume bendrauju, ne vienus metus, labai aiškiai matau vieną vienintelę tendenciją- kad globėjai ir įtėviai stengiasi tuos išmėtytus vaikus suirinkti pagal galimybes. Ir va čia tarnybos jiems nepadeda- laiku neinformuoja, nepraneša- o paskui reikalauja jog jie visi bendrautų.

"sėdžiu ant uodegos" tarnyboms, nes biomotina pati augina mūsų vaikų brolius ir, anot tarnybų "stengiasi socializuotis". Lieka tuik būt pasiruošus, susemt "sociializacijos" pastangas, jei reikės

tai kad tualetinis popierius jau ne deficitas.
Papildyta:


yra norai ir yra interesai. Vienas iš interesų - augti be didelių stresų vaikui ir su taip perdėtai jautria nervine sistema.
Ačiū dievui kad Braškės sesė pakankamai augi... kitų arba nėra, arba nežinau... o vat tetų puseserių pusbrolių - nors vežimu vežt.... ačiū die, jie arba nežino, arba nenori bendraut.

tos socializacijos pastangos, kartais būna kainuoja vaikams gyvybes, o gyvenimą nelaimingą tai visada...

mano vienam nusižiūrėtam vaikui pasibaigė (kol kas geruoju). Kai VTAS paėmė visus vaikus (ne tik tą iveną skriaustą), moteriškė susiėmė, išsiskyrė ir išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Kada susitikdama socialinę darbuotoją klausiau, sakė - viskas gerai.

aš apie tuos atvejus, kada kokie du - trys vaikai jau atimti su visam, dar ten pasiperi, gyvena kaip prieš tai, bet su tais pasiperėtais palieka"socializuoti", kad darbo rodiklių negadinti. Paskui ir tie pasiperėti patenka į globos namus, dažniausia. arba taip visą gyvenimą su ta motina ir"socializuojasi" likdami papildyti pijokų gretas.
O tokių atvejų, kaip tu rašei kartais pasitaiko. Žinau.