Globėjų paplepėjimai 2

Ačiū visoms atsakiusioms į mano aprašymą - Šelmai, Sunutei, Alfijai, Sprigei ir Paragintajai. Aš ir nedarau didelės tragedijos iš aprašytų dalykų, bet vis tiek ramiau, kai paskaitau, kad ir iš šalies tai atrodo nieko tokio. Iš tiesų tai visada bandau ieškoti privalumų bet kokiame vaiko charakterio bruože, ir kaip tą bruožą išnaudoti geriems tikslams. Bet aišku, būna, kai ir atrodo, kad nemoku tvarkytis, ypač kai kažkokios situacijos kartojasi ilgą laiką. Bet gal iš tiesų joms tėra vienintelis vaistas - laukti. Laukimas beje jau daug problemų ir išsprendė

Norėčiau parašyti daugiau, bet mažulis šią savaitę kaip tik serga, kasdien važinėjam į polikliniką, tai baisiai striuka su laiku

Ir as jungiuos i jusu gretas, nes nebe zinau kaip toliau elgtis. Man 23 globoju savo seseri, jai 8. Pati augau vaiku namuose tai zinau koks ten gyvenimas. Na mano sesuo augo su mama, veliau globos namuose apie 6men, pas globeja 3m. Globeja jos atsisake, tai kai man pasiule globot, net nesusimascius sutikau. O dabar nezinau, gal ir galiuosi savo poelgio... Turim tokiu bedu kaip melavimas, vogimas, uzpakalio nesivalymas ir dar daug. Pati didziausia triusikeliu slepimas, net pelesis kambary isiveise.... ir ne syki jau taip padare ir vis meluoja, kad ne ji, o kazkas kitas merginos gal ka patarsit? Ka daryt? Jai jau 8, bet savo elgesiu ji kokia 2metu as kai palyginu kartais kitus vaikus su ja man net baisu pasidaro....

Labas,

mes patarsim, tik mums reikia labiau įsigilinti į situaciją. Na, o iš šios žinutės ką galiu pasakyti... Pati esi jauna. Bet darai gerą darbą. Aš labai noriu tave palaikyti, nes globoti sesutę yra kaip ir tavo pareiga. Juk ji tau sesutė. Dėl psichologinių problemų... nu, ką tau pasakyt? Mano trijų metų mergaitė kakojo į kelnes... Tam tikrą laiko tarpą. Aš tuo metu ją buvau tik ką parsivežus į mūsų namus. Labai greitai viskas susitvarkė. Tuštinimasis labai susijęs su vidiniais vaiko išgyvenimais.

O kaip pati gyveni? Ar turi šeimą, vaikų? Matai, aš jaučiu, kad tau tiesiog stinga žinių ir suvokimo. Visas problemas galima išspręsti, jei turi kantrybės ir noro. Labai linkiu sėkmės ir skatinu nedingti. Ieškok informacijos, parašyk į forumą - nesijausi vieniša ir neklaidžiosi kaip ežiukas rūke. Tu savo sesutei esi labai reikalinga. Pagalvok apie ją, o ne apie save

Mano patarimas šildyk ją iki begalybės-myluok, glostyk, glausk, sakyk, kad labai myli.
Mes su dukra turim tokį ritualą, vakare aš duodu bučkį, palinkiu saldžių sapnų, dar sušnibžtu, kad sapnuok gėlytę, lėlytę ar kažką panašaus, ir tada išeinu, ir visada po kokių 10 min. išgirstu klausimą ,,kai užmigsiu ateisi paglostyt?,,. Ji tiki, kad aš kai ji miega ją paglostau naktį. Ir taip apie tris metus. Kai išgirsta atsakymą, kad aišku, kad ateisiu, tai girdžiu,kaip verčiasi ant šonelio ir įsitaiso miegoti,iki tol malasi nerami. Aš neateinu kiekvieną naktį, bet kartais kai jaučiu,kad ji beveik miega aš ją paglostau, ryte ji sako, aš jaučiau kai tu glostei, aš dar nemiegojau, aš apsimetu , kad nežinojau, kad ji nemiegojo, tačiau ji dar labiau tiki, kad aš ją glostau ir labai ramiai miega. Jai labai reikia glostymų.

blogai padarė ta buvus globėja kad atsisakė, bet vis dėl to- pabandyk su ja susisiekti, išsiaiškinti priežastis kodėl ji ją paliko, ir kuo daugiau sužinot apie jos elgesį ten.
Kitas dalykas- kos tavo pačios santykis į ją- tu jai nepavydi, kad ji ilgai gyveno su mam ir trumpai gyveno gloos namuose. Jei pavydi- neko čia smerktino, ir nieko baisaus tiesiog aiškiau ir pararimus moterys duos tikresnius.
Trečia- tau jos gaila, ar tu ją myli? Tu sesuo jai( savo mintyse) na ir jos, ar tu jai esi mama (savo mintyse) ir jos. Kaip tu manai?
Koks gi jos yra tas intelektinis lygis? Kaip mokosi, pagal kkią programą?
Ar turi savo vaikų, jei taip kokio jie amžiaus, kaip sasuo sutaria su jais, jei jų yra žinoma. Ar tu ištekėjus, turi mylimą žmogų? Kokie jų santykiai jei turi.
Taip va trumpai kaip ir viskas, jei nesunku, papasakok .

ką parašysiu, gal visai nesusiiję dalykai, bet visgi... Kai mokiausi ir gyvenau bendrabutyje, turėjom kambariokę, kuri savo apatinius sukišdavo į atokiausius spintos kampus ir jie ten gulėdavo, kol nepradėdavo skleisti įvairiausių kvapų ir mes neapsikentusios juos iškraustydavom. Visaip bandėm kalbėtis- gražiuoju, piktuoju- niekas nepadėjo. Dabar, praėjus jau daugiau nei dvidešimčiai metų aš manau, kad ji paprasčiausiai gėdijosi ir tai, kas mums atrodė normalu, jai buvo didžiausia problema- išsiskalbti savo kelnaites ir pasikabinti ant radiatoriaus, pereiti per kambarį neapsirengus- ji netgi rengdavosi tualete.
Tavo sesė nebemaža- ar niekada nebandei savo pavyzdžiu parodyti, kad galima ir kitaip elgtis? Tiesiog atėjus vakarui skalbti savo triusikėlius ir pakviesti ją skalbtis savo? Vaikams šiaip patinka tokius darbelius daryti, o tai darant kartu galima dar ir šiaip apie šį bei tą pasikalbėti.

Ir vėl globėja vaiko atsisakė...

Be abejo, kad yra blogai kai vaiko atsisako. Ar tai būtų biologinė motina ar tai globėja. Jokio gėrio čia nėra.

Nepyk, Paragintoji, bet nesutinku su Tavo reakcija. Toks įspūdis, kad biologiniai vaiko tėvai palikę vaiką ir tie nusipelno daugiau pagarbos nei tie nabagai vaiką gražinę globėjai.

Apie pyktį jau Tau esu rašiusi, Ute Aš jo praktiškai nebepažįstu Ir visiškai nemeluoju tai sakydama.

Taigi nesutik Bet aš irgi negaliu sutikti su sau svetimais dalykais. Supranti, aš nesu lengvo kelio ieškotoja. Mano gyvenime buvo labai daug nelengvų dalykų, iš kurių tik pasimokiau (kaip ir daugelis žmonių, nesu jokia kitokia). Tiesiog aš to tegaliu linkėti kiekvienam. Nes ėjimas lengvu keliu iš tiesų yra paprasčiausias. Todėl ir kritikuoju suaugusių žmonių nesusivokimą savy. Juk tai - kito žmogaus - vaiko gyvenimas. Labai lengva būtų jį prisimatuoti pačiam sau. Tik suaugusieji to nedaro... Kai prisimatuoji, kad tave, kenčiantį, mėtytų kaip nereikalingą daiktą - viskas tampa labai suprantama. Juk renkasi ne vaikas. Jis, dažniausia, labai išgyvena ir nori likti pas globėjus. Tačiau aš niekada nesakiau ir nesakysiu, kad nesuprantu kitaip besielgiančių. Kitaip besielgiančių pilna ir mano kasdienybėje. Man liūdna, kai jie vis vien netampa laimingi besirinkdami lengviausią kelią.

Žmonės turi laiko materialumui, bet ne dvasingumui. Deja. Neturi laiko pasvarstymams, atlaidumui, susitaikymui, nusilenkimui. Yra pasipūtę ir susireikšminę. Nusprendžia, kad vaiko jiems reikia ir jį paima. Po to suvokia, kad nebesusitvarko. Ir numeta... Suaugę - vaiko lygmeny... Vaikus traktuojantys kaip daiktus. Kuriais galima atsikratyti. Na, nejaugi galiu tylėti, kai tam iš esmės priešinasi mano širdis? Negaliu, Ute. O išimčių visada būna. Nežinau ar leisčiau sau būti išimtim. Klausiu dažnai savęs to. Ir nesmerkiu nė vieno, kurio situacijoje nebuvau. Nesmerkiu žmonių iš esmės. Jokių. Ar tai būtų pavargėlė motina, ar pavargėlė globėja... Tik globėja gal skaudžiau kerta. Kodėl? Ogi todėl, kad išduoda vaiką antrą kartą...

Paragintoji, meluoji, ir net labai meluoji- tu pykti tikrai jauti, ir tu būna pykti, ir supranti pyktį. Pyktis ne vien jausmas ir emmocijos. Jis dar atlieka labai daug svarbių funkcijų perduoda labai daug informacijs. Neegzistuoja planetoj toks homo sapiens kuris nejaustų pykčio .
Smerkiu nesmerkiu, va man tai tarybinius laikus tai primena kaip mes visi turėjom supusius vakarus ir jų gyvenimo būdą smerkti. NE tame esmė tas pasmerkimas, tai tuščias reikalas ir tuščia jo. Yra kitas dalykas- vertinimas.Va kaip tu tai įkainojai? Kaip tu tai įkainojai yra jau aišu, tu ten net nupaišei. Ir aš tau galiu pasakyt net gi kad labai supyus, labai emociškai ir staigiai, be situacijos pasvarstymų, taip taip, nepagalvojus. O jei šį kartą ta situcija buvo kokia visai ne tokia- sakykim globėja susirgo kokia sunkia liga, reikalaujančia ilgo ir labai ilgo gydymo, ji vieniša ta globėja- ur tas vaikas turėjo pasidėt? Arba buvo kitos objektyvios priežastys. Tai kaip tada? Irgi užmušan ir tiek. Tu va viską žinai, kaip ten buvo?
Aš irgi gyvenime mnogo povidala, ir kitos ne mažiau, su tuo paėmiau atidaviau kuo toliau tuo labiau galvoju, kad ne viskas taip paprasta- o ą tu galvoji apie tas globėjas kuių globotiniai kiek kitkios pakraipos globos namuose atsiduria? Juk ir vaikų yra su tokiais socialinio elgesio sutrikimais kad oj oj oj, kurių tiesiog negalima, pagal įstatymą negalima atiduoti globoti, ir visgi globos namai jų atsikrato, va jų dokumentus dar ir kaip stengiasi sutvarkyti.
Viena meile, meile neko nepakeisi ir nieko ten nesušildysi, tai iliuzija. Jei vaikas be sutrikimų ir rimtų- tada taip, jei ne tai ne ir viskas. Tada ta meilė pasidaro tiesiog skausmas.

Labas merginos. Labai aciu kad atsiliepet i mano pagalbos sauksma.... Situacija tokia, kad globeja jos atsisake, nes jos jaunesnysis sunus su ja labai nesutare, bet as izvelgiu ir daugiau.... Manyciau, kad ja laike del tu 520 nes visiskai nepriziureta ta mano sesuo, nei pas gydytojus vesta, nei paruosiama mokykla, nei rubu nei tu nepirkdavo, savo isaugtus duodavo nesiot. Tai kaip tai suprast galima? Juolab jei butru ne del pinigu pasemus, tai bent jau auklejus butu, palikdavo viena namie per dienas, o tas berniukas suprantama kodel su ja nesutare. Jam 15 taigi nori eit i lauka ir pan., o cia su kazkokia snargle sedet namie reikia. Dar kiek pasakojo Gabriele, tai jos niekur nesivesdavo arba palikdavo masinoj, kai jie tuo tarpu pramogaudavo.
Pacioj pradzioj viskas buvo tvarkoj, pati dirbau, pasamdziau aukle, bet jos neklause apsoliuciai, sake, kad su manim nori but. Isejau is darbo, visur kur tik galedavau tampydavaus, tai i teatra, tai i kina, tai pas psichologe nu zodziu kiek tik galejom triek parodem. O tada ir prasidejo visos jos charakteris rodytis.... Su triusikeliais, vagyste mokykloj ir taip toliau... Kai ji apsivoge mokykloje, manyje kazkas apsiverte, nebeliko jokiu meiliu zodziu, nes supratau, kad ji labai daug apsimetineja, nes po vagystes buvom pas psichologe ir ji paprase pasakyt, ko as nenoriu kad sesuo be atsiklausimo neimtu, isvardinau, tada psichologe paprase, kad sesuo pakartotu, o ji atsake, kad negirdejo, nors visiskai salia sedejo.... Pasakykit ar nemastantis vaikas taip sugalvotu?/
Veliau seke tai, kad pradejo mokykloj meluoti, jog as jai neduodu valgyti, musu jei neparnesa geros raideles, tai mokytoja jai vien A ir terase.... Dar kaltinimai, kad as ja atemiau is buvusiu globeju....
Zinau, kad galima vaikus nukreipt i kokia nors veikla, bet jai niekas neidomu. Nei piesti, nei sokti, nei dainuoti, per dienas tik tv ziuri, o kai pamokas reik ruosti verkia, kad nemoka ir neiseina.
Pati esu istekejus, bet vaiku neturiu. Patirties uztenka manyciau, nes esu baigus pradiniu klasiu pedagogika. O mano vyras i ja ziuri kaip i savo dukra, as dar pati ilgai buciau svarscius ar imti ar ne, bet vyras paskatino
Papildyta:
mokytis ji gali tik tyngi. Yra jau ismokusi, paverkia mokykloje, tai mokytoja leidzia jai nedarytiu, o as bloga nes liepiu skaityt, nesvarbu verkia ar ne.
Dar viena beda su valgymu, nes alkana tai visada, kada tik bepaklausi, o antsvoris tai net labai per didelis. Aiskinu jai, kad tai yra negerai, tai kartais pasidaro koki sumustini ir kad nematyciau neeina i tualeta ir suvalgo....

Žodžiai ir mintys turi begalę spalvų. Kalbėdama apie pyktį šiuo atveju, aš sakiau ir sakysiu, kad nejaučiu pykčio, negaliu jo jausti Utei, negaliu jo jausti ir tau. Neteisiu ir nesvarstau apie žmones. Aš priimu žmones besąlygiškai ir jau niekaip negaliu supykti už kitokią nuomonę. Galimas daiktas, kad aš jaučiu pyktį... Bet tai tėra tik pyktis dėl vis plintančio reiškinio. Vis tik ne ant žmonių. Matyt, tai yra visos visuomenės problema: valdžios institucijos įkiša vaikus, kurių nereikėtų duoti globai, globėjai nesusitvarko ir grąžina. Valdžia atspindi visuomenę. Kokia visuomenė - tokia ir valdžia. Bet kiek tokių atvejų, kai vaikai yra ryškiai patologiško elgesio? Ir ar nesuformuoja patologijos būtent gyvenimas valdžios įstaigose... Būtent tas nuolatinis skausmas.. Juk tu tai žinai geriau. Neturiu dėl ko tau prieštarauti.

Visa kita tu surašei už mane. Yra būtent taip, kaip tu sakei. O aš ir neteigiau kitaip. Juk sakiau, kad priimu su meile, tau tai neturi būti keista ir nepažįstama. Man skaudesnė yra vaikų situacija. Apie ją ir rašau. Pati žinau konkretų atvejį, kai globėja mergaitės atsikratė. Tiesiog atsikratė. Ir dar daugiau: savyje turiu aiškų jausmą, kam jai viso to reikėjo. O atsikratė labai brutaliai. Turėjo gi kažkaip save pateisint. Kad vaikas atsibodo visiems, kad nepavyko atrast savyje būtent meilės kitokiam. Tik lozungai gražūs buvo. Ir dėmesio noras...

Pakeisti aš nieko ir nenoriu. Net valdžios.