Globėjų paplepėjimai 2

As irgi butent del siu priezasciu globoti net neketinau  tik vaikintis. Man sunku suvokti kad kas nors gali ateiti ir paimti mano mergaite tai tiesiog butu man pasaulio pabaiga.

Besirengdama globoti ir aš sutikau daug geranoriškų žmonių ir dabar jų yra. Aš kalbu apie tai kas vyksta ir kas gali vykti toliau , kai vaikas jau namuose gyvena, kad daug kas , oi daug kas nebuvo pasakyta per kursus, kalbu apie teisinius dalykus, pareigas globėjų, teises globėjų,  iš vis didelį įstrigimą tarp visokių teisinių aktų, kurie iš esmės prieštarauja vienas kitam. Iš vis kai pastoviai sakoma, kad tu  ,,tik globėja,, , kai tu viską tik privalai, bet nieko negali spręsti. Ai tiek to...

bet ta globa tam ir yra skirta- vaikui sugražinti į šeimą.

Kam rašau? Noriu padrąsinti Sprigę. Man patiko jos mąstymas. Šioj žinutėj.

Čia mūsų būsimo bendro gyvenimo optimistinis variantas:-)

šiaip požiūris yra labai geras, sveikas toks sakyčiau . Gali iš globėjo vaiką paimti, aišku, bet kuo toliau galvou kad globėju būti retas ir mokam, taip mes pasiimam vaikus globoti, ir jie mums tampa labai savi, o to tkio pasirengimo, mokėjimo atsisveikinti kaip ir neturim, arba kitaip sakant retas turim. Tai išties sunku, bet dabar manau kad tesiog tai ra būtina- mokėti atsiskirti su savo pačiu mylimiausiu, ir brangiausiu. Svarbu yra išmokti mylėti , tiesiog tik mylėti ir neprimesti savo valios, o juo labiau nesisavinti, bet tokia pamoka labai naudinga ir reikalinga, ne tiek dėl globotinių, kiek dėl pačio savęs kaip asmenybės.

Vaikas nekaltas, bet kalta mūsų globos sitema. Šiuo metu esate pilna gražių idėjų, nes nesusidūrėte su realybe. Aišku reikia tikėtis, kad ir neteks susidurti su problemomis. bet geriau jas žinoti iki pradedant globoti, nes paskui būsi kaip papuolusi į spąstus, nes nekovoti negalėsi dėl vaiko, o pati vakarais verksi, nes nebeturėsi jėgų.
Kaip pati sakai, po 10 metų norės paimti, kaip manai pati tai išgyvensi? O jeigu dar žinosi, kad vaikas paimamas į blogesnes sąlygas, o jeigu dar ir pats vaikas verks, kad niekur nenori eiti, o vaikų teisės sakys, kad reikia tai padarytis. Ką tada darysi? Leisi vaikui nusivilti tavimi, ar kovosi dėl vaikiuko? Ką darysi, jeigu vaiko biologiniai tėvai pastoviai lįs į tavo gyvenimą ir aiškins, ką ir kaip tu turi daryti, kaip jie tave mokys gyventi, nes jie tokią teisę turi? Jeigu sakysi, kad kovosi, tai tada verta pagalvoti, ar užteks jėgų, nes pas mus Lietuvoje tai padaryti be galo sunku. Nes visa globos sistema, o tuo pačiu ir teisinė bazė siaubingai apgailėtina.
Aišku tokie sunkumai ne kiekvieną kartą būna, bet reikia žinoti, kad taip būna.
Pvz. viena iš paskutiniųjų mūsų "nuotukių" apsireikšė biologiniai tėveliai ir viešoje vietoje pradėjo mūsų vaikui "teisybę" aiškinti: pradėjo aiškinti, kad mes esame teta, dėdė, jie yra mama, tėtis, mes esame melagiai ir t.t. Sukėlė konfliką viešoje vietoje, kurio vidury buvo vaikas, tai truko 15 min., tėveliai išvažiavo. Dabar vaikui sutrikimai, kuriuos turime gydyti mes , ir visą košę srebiame sėkmingai mes, nes mes turime rūpintis vaiku, o bio tėveliai gali su juo matytis
Savintis, nesisavinti, aš vaiko nesisavinu, auginu ir aiškinu, kas ir kaip yra gyvenime. Aiškinu, kas jį pagimdė, pasakoju, kaip atsirado mūsų gyvenime ir pan. Bet kad tas vaikiukas toks mažas, o ji pasirodo net nuo "mylimųjų" tėvelių saugoti reikia. Kas tai padarys? Kas jam išaiškins visą gyvenimą ir jo privalumus ir trūkumus, kas jam išaiskins, kas yra teisinga ir bloga? Pats vaikas pripažįsta tik tuos žmonės, kurie jį augina nuo kūdikystės, ir tik jais tiki, ką daryti? Leisti bet kam vaikui nervines ligas įvarinėti, ar saugoti jį tiek, kiek gali?

Hmmm.... Pažįstamas atvejis. Pas mumi irgi atvažiuodavo. Tik aiškinti nieko neaiškindavo, nes mergaitė pati viską žinojo. Ji pati nuo vaikystės turėjo gan tvirtą nuomonę. Aš irgi jai aiškindavau... nors dabar galvoju, kad tame aiškinime tikrai buvo savininkiškumo. Bet, turbūt, jai reikėjo likti pas mus, jei taip lengvai mums ėjosi su visom instancijom.

Saule, aš bandyčiau pati išlikti rami. Ir labai ramiai vaikui kalbėti, kad nieko čia tokio neįvyko. Nežinau, tau skausminga, labai renku žodžius, nes labai gerai tave suprantu. pati per tai perėjau... Patyriau kas yra vaiko apklausimas teisme... Kaip teisėjas gali leisti sau klausti ar vaikas myli savo mamą ir ar myli kitą mamą... Kuri yra geresnė... Atsimenu mergaitės ašaras ir linksinčią galvelę... Abi mus ji mylėjo.

Sudėtinga tavo mažiui. Labai. Ar pyksi ant tėvų, ar ne - jie vis vien elgsis taip, kaip jiems atrodo. Neįmanoma apsaugoti vaiko nuo visokių situacijų. Nežinau ar yra poveikio priemonės tėvams. Juk sakei, kad jie turi teisę matytis...

Ne tik globos sistema yra prasta. Daug vaikų patiria išgyvenimų. Vienų tėvai geria, mušasi tarpusavyje..., kitų - išvažiuoja į užsienius pinigų kalti palikę vaikus močiutėms, kurios vargiai su jais susišneka... ir niekas tiems vaikams jokios psichologinės pagalbos nesuteikia...

Sveikutės      Kai aš lankiau globėjų kursus , vienam susitikime dalyvavo teisininkas . Ir man įstrigo vienas dalykas. Jis pasakė, kad nesvarbu ar vaikas įvaikintas ,ar globojamas, jų biologiniai tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko susigrąžinimo . Ir jei jie įrodo kad nėra asocialūs, turi sąlygas vaikui auginti ,turi lėšų vaikui išlaikyti ,gyvena tvarkingai,na ir taip toliau..., kokiu atveju jie turi pirmumo teisę į savo biologinį vaiką.      Tai aš supratau ,kad jeigu taip atsitiktų...neduok dieve...tai net ir įvaikintas vaikutis nebūtų saugus.