Labas Rytukas,
QUOTE(anileve @ 2008 12 27, 22:33)
Labutis, labai aciu uz palaikyma...
Cia terapija

Nors man eina nepilnas 5 netekties menuo. Bet truputeli padejo. Galvojau isprotesiu, nes niekas nesupranta to skausmo. Visi tik sako ai praeis, na baikit cia ta gedula. Nors mes taip aplinkiniams ir nerodome. Zodziu gali suprasti tik tos, kurios prarado savo vaikucius. Juk cia taip subtilu.
QUOTE(Brela @ 2008 12 28, 09:03)
Labas breila

Sveikatytes Jums. Stiprybes ir tik geru emociju

Tavo svajone jau pildosi

Esu uztikrinta, kad viskas bus gerai
QUOTE(Ziezulele @ 2008 12 28, 11:17)
Labas rytas visoms
Maciau apie paminkliukus diskutavot, as apie tai dar nebuvau rimtai susimascius, bet dabar pradejau galvot, kad ir as angelelio noriu
Dar toki klausimeli turiu: man jau praktiskai sesios savaites prabego po nelaimes, o i darba griztu tik ryt. Beda ta, kad ten yra vienintele kolege moteris ir ji laukiasi! Iki tol kartu aptarinejom savo dziaugsmus, o dabar as jos net matyt nenoriu.. Nezinau, kas tai, pavydas gal? Nors visai nenoriu pavydet, noriu, kad ji laimingai susilauktu, bet tuo paciu labai sunku bus i ja ziuret, matyt jos laime.. Blin, kaip su tuo susitvarkyt, ar kuriai nors buvo panasiai? Gal as nesveika kokia? MB sake, kad ji is pradziu labai erzino mazi vaikai, bet db jau vel juos myli, ant ranku nesioja draugu kleckus, o as dar niekaip negaliu ramiai galvot apie besilaukiancia savo bendradarbe! Idomu tai, kad nepazistamos nesciosios man tokiu jausmu nekelia,o uz tas angeleliu mamytes, kurios pranese cia apie savo dziaugsmelius isvis esu be galo laiminga, nes ju geros zinios man teikia tieeeek vilties
As dirbu nepilnus 2 men. Tai tik dabar galiu daugmaz normaliai dirbti.

Na kaip man buvo sunku grizti

Po pirmos darbo dienos vyras net greitaja galvojo kviesti

Man taip bloga buvo. Bet turbut stresas savo padare. Mano kolegos, tai saunuoliai jokiu durnu kl., situaciju

Bet aplinkiniuose ofisuose su kuriais visi draugiskus santykius palaikeme

Zodziu, kai as laukiausi buvo dar viena nescioji, tai mes abi kaip kamuoliukai ridenomes, juokaudavome

Buvo linksma

Tuo paciu metu i dekretines isejome. Tai ne per seniausiai sutikau jos kolege. Ta akis ispute ir sako: ka cia darai. Gal proto netekai po 2 men. grizti i darba. Kas per karjeriste.

Na tai ka ir vel is naujo viska pasakoji...
Sunkiausia, kai visiems viska turi viena per ta pati pasakoti. O dar jauciu yra tokiu geradariu....
Papildyta:
QUOTE(Ziezulele @ 2008 12 28, 12:08)
dienom prireiks daug stiprybes
Prireiks. Tikrai prireiks stiprybes. Bet mes va kazkaip susitvarkome, tai ir tu susigyvensi, susitvarkysi.
Nors vakar man mergaites vel buvo protrukis

Vaziuoju ir galvoju nu ne... taip neturejo ir negalejo atsitikti. Na toks neigimas. Ir vis abejojimas, kad tai ne kosmaras, o su manimi atsitiko. Pagalvojau gal geriau raminuosi...