As dirbu nepilnus 2 men. Tai tik dabar galiu daugmaz normaliai dirbti.
Na kaip man buvo sunku grizti Po pirmos darbo dienos vyras net greitaja galvojo kviesti 
Man taip bloga buvo. Bet turbut stresas savo padare. Mano kolegos, tai saunuoliai jokiu durnu kl., situaciju Bet aplinkiniuose ofisuose su kuriais visi draugiskus santykius palaikeme Zodziu, kai as laukiausi buvo dar viena nescioji, tai mes abi kaip kamuoliukai ridenomes, juokaudavome Buvo linksma Tuo paciu metu i dekretines isejome. Tai ne per seniausiai sutikau jos kolege. Ta akis ispute ir sako: ka cia darai. Gal proto netekai po 2 men. grizti i darba. Kas per karjeriste. Na tai ka ir vel is naujo viska pasakoji...Sunkiausia, kai visiems viska turi viena per ta pati pasakoti. O dar jauciu yra tokiu geradariu....
[/quote=Klaudi Ja,2008 12 28, 13:19]
vaje, tik tegul pabando kas nors koki durna klausima uzduot, atrodo, snuki ismalt uz tai galeciau
, bet nereik pykt ant zmoniu, juk jie paprasciausiai nesupranta ir nesupras, ka mes isgyvenam.. Kartais pagalvoju, kad sitos kancios ne veltui mums duotos, juk dabar galim sedet cia, guost viena kita ir buti kartu. Juk taip daug lengviau viska isgyventi, t.y., kai zinai, kad esi ne viena tokia Bent jau man uzejo didziulis noras padet mamytems su panasiais likimais.. Kadangi studijuoju socialini darba, tai net mintys pradejo visokios suktis apie oficialia parama sitoj srity 
