Angelėlių mamyčių svetainė

nu mergos pastebejau kad siandien gaidiska diena
beveik visos paukstiena pietums ruosiam

O man nuotaikos nera visai... fe...

Sveikos
nu mes jau parsibastėm, oras nerealuuuuuuuuuus, vaikščiojau ir dar norėjau vaikščiot, kas man, mašininei, jau prabanga atrodo

man taip buvo, negalėjau žiūrėt į tą pusę, nei į nėščiųjų nei į vaikų, ypač mažų... mane nervindavo, kildavo pyktis... o jei pardėj kur pamatydavau verkiantį mažulį, labai kovojau su savimi kad neprieit prie motinos ir neapstaugt ant visos parduotuvės.... tuo pačiu ir akis lipdavo į kūdikėlį vežimėly, tuo pačiu ir pyktis ir ašaros ir gailestis ir nežinau kas dar buvo... žodžiu virdavau...
tik jau va dabar tas išnyko, bet vistiek nelabai galiu žiūrėt į tuos vaikučius, kurių mamos laukėsi plius minus vienu laiku su manimi. Pas mus yra tokų ir aš vis dar vengiu bendraut, vis lyginu, man labai labai skaudu.
taip kad Ziezulele nepergyvenk, jausmai manau normalūs...
o kas liečia darbą, nežinau ką patart.
Aš dirbau viename bankų, didelė kompanija, visi pažįstami, po netekties parašiau pareiškimą ir išėjau. Ir net nėjau ten kur dirbau, nuvažiavau į centrą, parašiau pareiškimą, pridaviau ir viskas.... man buvo labai sunku.
iškart nuėjau į kitą darbą, kur niekas nieko nežinojo,tik vadovai, nes pokalbyje buvau gal mėnuo po netekties ir kai jie paklausė, kodėl išeinu iš ten kur taip gera ir puikaii sekas, pasakiau kad jūs to nesuprasit ir apsiverkiau... bet jie suprato... nes prie tai kasė info apie mane ir žinojo, kad aš nėštumo ir gimdymo atostogose... ir niekam nieko nesakė, žodžiu viskas super.
o po kiek laiko aš kai kam papasakojau pati kas nutiko, nes jau buvo sunku slėpti ašaras, kurios žiūrint į kompą netyčia apipildavo mane...
žodžiu išėjau ir esu laiminga, nes pasirinkau nerealius kolegas,... o vat ten būtų buvę... klausinėtų


vat ir man taip...
kai žydra laukės, ajuka, aš taip laukiau, kaip savo ir verkdavau kartu...
gal todėl kad supratau, po kokių kančių jos tai darė ir kaip joms buvo sunku ir žinojau, kad ir man taip bus, užtai sekiau kiekvieną jų postą... ir bandžiau suprast. ir man atrodo, kad jos laukė lengviau nei aš pabaigoj


tikrai taip, patikėk... ašaros riedės netgi tada kai žiūrėsi į kompą ar popierių, nes gi širdis supranta, kur tu dabar turėjai būt ir kur esi.... turi gyventi vėl dėl savęs, dirbti, vietoj to kad rūpintumeis mažuliu...
laikykis, pabandyk padirbėt su savimi, paverkt dabar, užduot mintyse kad ir durnus klausimus ir bandyt į juos atsakyt taip, kad daugiau nebeklaustų ir kad nespjaut kolegom į veidą, nes dirbt reiks su jais...
ai nežinau ką patart, žodžiu prisimenu savo pirmą darbo savaitę nors ir naujoj darbovietėj, ašaras tramdydavau kąsdama sau į liežuvį ar bėgdama tulikan ar žnybdama į ranką..


tikrai, niekas nesupranta..., tik likimo draugės



o apie ką galvojai? kokią pagalbą? aš irgi apie tai galvoju... bet tuo pačiu galvoju, kad nelabai ir padės, nebent forumą kažkokį, bet šlykštybių neišvengsi....
aš bandžiau nueit pas psichologą, po pirmo karto mintyse ją pasiunčiaU...
tu teisi - terapija gydymo tik čia...

ĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖ, sąžinės turėk žinok galiu ir benzino nepagailėt...

mes koldūnais sotūs... o kas vėliau, nežinau, tingim daryt bet ką
Papildyta:
Vdapr, kas gi daba?...
bėkit laukan

Klaudi, tupi
Papildyta:
Sveika sandrynja
parėjai?

nu oki, einu kampus pasikuopsiu, kasdien po penkis kartus tai darau ... čia matyt man svorio metimo terapija veikia smegenyse

O man stogelis vaziuoja ir psio...
Nervai ima... ir net nezinau del ko... siuliaui MV nuvezt maziu pas tevus ir kartu nuvaziuot ant kapu... tai jis matai pas mano tevus nenori vaziuot... tai dabar vienas isvaziavo ant kapu... o as turbut ryt po darbo nuleksiu... O mazgiu savo stengiuos kuo maziau ant kapu veztis... nes po to buna man begales daug klausimu... o as ju kaip maro bijau... nu nors sulyks gyva zemen...
Aisku dar prie visko PMS prisideda

dar neapsitvarkiau

ir čia tuščia...
Vdapr

nu vsio - daba tikrai ainu tvarkytis
Papildyta:

ojey, Vdapr, ,..

gerai, kad vyras nuvažiavo vienas, pagalvos pamąstys... man tai patinka, kai vyrai susimąsto apie būtį.
O tu ryt nuvažiuosi.
a ko čia vyrs toks principingas? nesutaria?

o aš va tik pavasarį matyt jau benuvažiuosiu... bet mintim visada su juo...

Aš galvojau, kad čia tik metu maniakė buvai .

Bliaaaaaa, aš dar nesitvarkau - pasio - dabar ainu tikrai jau jau supykau ant savęs, jau tamsu o aš šmirinėju po sm../.

ne, deja, bet maniakė ant bulvinių lietuviškų patiekalų esu visą gyvenimą, ir man kėdainių blynai, cepelinai, bulviniai blynai, o ypač vėdarai yra kaip liga... negaliu be jų

viskas, meskit mane iš čiia....
ainu

Iškrito Kardų aštuonakė skeptrų arba lazdų valetas ir diskų šiašiaakė. Pirmoji korta rodo tau suteiktą skausmą ir skausmas ligos (manau Aliuko) pasekmė ir kortos vaikų daugiau nežada o pataria įvaikinimą nes diskų šiašiaakė mielaširdystės pagalbos labdaros ženklas o kadangi klausymas buvo apie vaikus tai kortų išsidėstymą supratau taip o lazdų pažas jog reikėtų dėl to pakovot (žinant lietuvos biurokratus nenustebčiau)
Spresti tau mieloji o tu gerai pagalvok nes taro mums kalba mus palikę mirusieji ir gal čia tavo Aliuko noras. Bet čia tik aš taip samprotauju o spręsti tau.
Aš labai stengiuosi kaip galima plačiau paaiškint kortų reikšmes kad žmogus galėtų rinktis nes teko būt pas kelias burėjas tai išmokę penkių kortų reikšmes ir pila kartais visai ne į temą o čia reikia žiūrėt visumą ir man jos nesumelavo nei karto
Papildyta:

O aš tavo vietoj pabandyčiau.... ką gali žinot gal praleidi savo šansą

Liaba Migle


aš jau einu

a ko čia tylu