Sveikutes mielosios, prisijungsiu ir as prie jusu... Nors atiduociau viska kad nereiketu rasyti siu eiluciu. Tik jus galit suprasti kaip skauda... Savo vyro netekau pries penkis menesius, jis zuvo avarijoje... staiga ir netiketai... isejo is namu ir niekada negryzo... nors vis dar jo laukiu. Praejus savaitei nuo laidotuviu pagimdziau antra musu vaikuti. Praejo penki menesiai o nei kiek nelengveja, be galo sunku, skaudu, labai jo ilgiuosi. Visi jo daiktai, rubai tebera savo vietose, negaliu dar nieko judinti, dar ne laikas, nors neisivaizduoju ar tas laikas ateis. Visada buvau stipri moteris bet dabar paluzau ir nebezinau kaip gyventi toliau, gyvenu tik del vaikuciu.
QUOTE(Jurgute66 @ 2010 01 26, 22:53)
Sveikutes mielosios, prisijungsiu ir as prie jusu... Nors atiduociau viska kad nereiketu rasyti siu eiluciu. Tik jus galit suprasti kaip skauda... Savo vyro netekau pries penkis menesius, jis zuvo avarijoje... staiga ir netiketai... isejo is namu ir niekada negryzo... nors vis dar jo laukiu. Praejus savaitei nuo laidotuviu pagimdziau antra musu vaikuti. Praejo penki menesiai o nei kiek nelengveja, be galo sunku, skaudu, labai jo ilgiuosi. Visi jo daiktai, rubai tebera savo vietose, negaliu dar nieko judinti, dar ne laikas, nors neisivaizduoju ar tas laikas ateis. Visada buvau stipri moteris bet dabar paluzau ir nebezinau kaip gyventi toliau, gyvenu tik del vaikuciu.
baisu...uzjauciu... suprantu, as pagimdziau musu dukra iskart po laidotuviu, bet tas laikas tikrai ateis, kad ir kaip butu sunku tuo patiket.... stipribes ir ramybes 
Nezinau, ar imanoma, bet stenkis ji paleisti ir nelaukti griztancio. As nelaukiau ir niekad neatrode, kad gris, bet gal todel kad jis sirgo, tai matyt smegenys labiau suvoke, kad negris...
QUOTE(Jurgute66 @ 2010 01 26, 22:53)
Sveikutes mielosios, prisijungsiu ir as prie jusu... Nors atiduociau viska kad nereiketu rasyti siu eiluciu. Tik jus galit suprasti kaip skauda... Savo vyro netekau pries penkis menesius, jis zuvo avarijoje... staiga ir netiketai... isejo is namu ir niekada negryzo... nors vis dar jo laukiu. Praejus savaitei nuo laidotuviu pagimdziau antra musu vaikuti. Praejo penki menesiai o nei kiek nelengveja, be galo sunku, skaudu, labai jo ilgiuosi. Visi jo daiktai, rubai tebera savo vietose, negaliu dar nieko judinti, dar ne laikas, nors neisivaizduoju ar tas laikas ateis. Visada buvau stipri moteris bet dabar paluzau ir nebezinau kaip gyventi toliau, gyvenu tik del vaikuciu.
labai suprantu ir uzjauciu Tave... Jau beveik 2 metai, kai buvau labai panasioje situacijoje - "jis isejo neispejes..." staiga, netiketai, grazia sauleta diena, mano akyse... Po savaites pagimdziau issvajotaja dukryte...
Laikas eina, apgydo zaizdas. Gyventi yra del ko...
LAIKYKIS, nes tik Tavo stiprybes pades isgyventi!
baisu daros kai pagalvoju ka reikia isgyventi,ir nesuprantu kodel? Kodel butent tokiu metu kai laukiames bendro stebuklo, musu atzaleliu, kai tas laukimas turi buti smagus ir dziugus...
Uzjauciu mus visas cia esancias....
Jurgute66 - ir as negaliu liest daiktu, bet skaudziausia tai, kad teks tai daryt artimiausiu metu, nes reikes kazkur sutalpint busimo mazylio rubelius, gyvenam ankstai (nespejom pasikeisti buto). Blogiausia, kai esi priverstas daryti tai ko nenori...
Uzjauciu mus visas cia esancias....
Jurgute66 - ir as negaliu liest daiktu, bet skaudziausia tai, kad teks tai daryt artimiausiu metu, nes reikes kazkur sutalpint busimo mazylio rubelius, gyvenam ankstai (nespejom pasikeisti buto). Blogiausia, kai esi priverstas daryti tai ko nenori...
na, del daiktu tai gal geriau viena kart susikaupti, atidaryt spinta, sukraut viska kad ir i maisus issiverkt ir paslept ilgam, kol galesit... nes jei kiekviena karta atsidarius spinta verkt tai irgi.... as tai taip dariau,aisku irgi neiskarto ir tai irgi nebus isietis, nes viskas aplink primins istisai, taciau vienas is budu... laikykites
ir dar dabar susimasciau, kazin kodel, butent tiek daug moteru netenka vyru besilaukdamos ju vaiku... as taip pat buvau tarp ju....
ir dar dabar susimasciau, kazin kodel, butent tiek daug moteru netenka vyru besilaukdamos ju vaiku... as taip pat buvau tarp ju....
QUOTE(chimera @ 2010 01 27, 16:17)
ir dar dabar susimasciau, kazin kodel, butent tiek daug moteru netenka vyru besilaukdamos ju vaiku... as taip pat buvau tarp ju....
ir as sito nesuprantu.... uz ka vaikui toks statusas dar negimus... kuriem galam laukimo dziaugsma uztemdo netekties skausmas... kazkoks apsurdas.
Man vis dar atrodo, kad as sapnuoju, ryte pabusiu salia savo vyro - isbuciuosiu ir niekada niekada niekada nepaleisiu,nesupyksiu, nepamirsiu paskambint, daugiau nezysiu, kad pavargau ar man nusibodo jo yda.
QUOTE(Sauliukai @ 2010 01 27, 14:31)
ir as sito nesuprantu.... uz ka vaikui toks statusas dar negimus... kuriem galam laukimo dziaugsma uztemdo netekties skausmas... kazkoks apsurdas.
Man vis dar atrodo, kad as sapnuoju, ryte pabusiu salia savo vyro - isbuciuosiu ir niekada niekada niekada nepaleisiu,nesupyksiu, nepamirsiu paskambint, daugiau nezysiu, kad pavargau ar man nusibodo jo yda.
Man vis dar atrodo, kad as sapnuoju, ryte pabusiu salia savo vyro - isbuciuosiu ir niekada niekada niekada nepaleisiu,nesupyksiu, nepamirsiu paskambint, daugiau nezysiu, kad pavargau ar man nusibodo jo yda.
Suprantamas jausmas, ar dar ilgai daznais momentais jausdavausi kalta, kad kazkada netaip esu kazka pasakius ar padarius, ar netgi pagalvojus... bet paskui pamazu supratau,kad taip nieko nepakeisiu....
Sveikutes! Noriu pasiulyti mamoms auginancioms maziukus dalyvauti projekte...Dirbu kriziu centre, kuris padeda ivairiose bedose esancioms mamoms. Siuo metu ieskome mamu, kurios vienos augina vaikucius iki 10 metu. Esame Kaune ir norime pagelbeti mamoms derinti darba ir vaiko prieziura. Mes siulome nemokama socialinio darbuotojo, psichologo pagalba, grupes uzsiemimus mamoms ir kas svarbiausia, mes samdome aukles, kad priziuretu Jusu leliukus. Jei dirbtumete, Jusu leliuka, aukle priziuretu visa darbo diena. Yra salyga, kad seimos pajamos vienam seimos nariui per menesi nevirsytu 1050 litu (i rankas) ir mama negali buti motinystes atostogose. Paslaugas teikiame Kauno mieste ir Kauno rajone. Jei noretumete daugiau suzinoti, paskaitykite www.geradirbti.lr arba paskambinkite telefonu 8-679-31930...
Man vis dar atrodo, kad as sapnuoju, ryte pabusiu salia savo vyro - isbuciuosiu ir niekada niekada niekada nepaleisiu,nesupyksiu, nepamirsiu paskambint, daugiau nezysiu, kad pavargau ar man nusibodo jo yda.......
Tikslios tavo mintys Sauliukai,laabai dažnai ir aš pagalvoju.......nors dar tik praėjo beveik pusę metų,bet atrodo kaip amžinybė trūksta jo be galo ir labai didžiulis ilgesys....... užuojauta visoms,netekusių mylimųjų
Tikslios tavo mintys Sauliukai,laabai dažnai ir aš pagalvoju.......nors dar tik praėjo beveik pusę metų,bet atrodo kaip amžinybė
trūksta jo be galo ir labai didžiulis ilgesys....... užuojauta visoms,netekusių mylimųjų
QUOTE(Jurgute66 @ 2010 01 26, 23:53)
Sveikutes mielosios, prisijungsiu ir as prie jusu... Nors atiduociau viska kad nereiketu rasyti siu eiluciu. Tik jus galit suprasti kaip skauda... Savo vyro netekau pries penkis menesius, jis zuvo avarijoje... staiga ir netiketai... isejo is namu ir niekada negryzo... nors vis dar jo laukiu. Praejus savaitei nuo laidotuviu pagimdziau antra musu vaikuti. Praejo penki menesiai o nei kiek nelengveja, be galo sunku, skaudu, labai jo ilgiuosi. Visi jo daiktai, rubai tebera savo vietose, negaliu dar nieko judinti, dar ne laikas, nors neisivaizduoju ar tas laikas ateis. Visada buvau stipri moteris bet dabar paluzau ir nebezinau kaip gyventi toliau, gyvenu tik del vaikuciu.
Kaip as tave suprantu-isgyvenu ta pati skausma-tik man dar viskas labai sviezia, sianakt bus dvi savaites, kaip is gyvenimo isejo man brangus zmogus -mano vyras (ji is musu pagrobe klastinga liga)
mano net vaikuciai panasaus amziaus kaip tavieji-suneliui 6 metai, o dukruzei tik 3 men.Pagimdziau musu issvajota dukryte ir trys savaites po gimdymo kaip perkunas is giedro dangaus zinia, kad vyro liga isplitusi tiek, kad gydytojai niekuo negali padeti Pamenu ta diena, kai gryzo jis is ligonines ir pranese ta ziauria zinia-verkem abu apsikabine ilgai, as patyriau nezmoniska soka, jis man pasake: "as visuomet busiu salia ir jus saugosiu", dar draugo susitikes paprase, kad kai jo nebus-mums padetu.....paprase, kad buciau stipri ir neverkciau....., pazadejau....., bet kai jis uzmigdavo, liedavau asaras, du menesius ziuredama, kai mano akyse jis pamazu mirsta Ir siandien negaliu patiketi, kad jo nera, kad niekada negrys, atrodo jauciu jo buvima salia, vos ne kasnakt ji sapnuoju, kad ir sianakt: einu lankyti jo i ligonine, klaidzioju koridoriu labirintais ir niekaip negaliu surasti jo palatos.....verkiu, nes zinau, kad galiu nespeti jo aplankyti.....
QUOTE(aire-armante @ 2010 01 27, 22:10)
Kaip as tave suprantu-isgyvenu ta pati skausma-tik man dar viskas labai sviezia, sianakt bus dvi savaites, kaip is gyvenimo isejo man brangus zmogus -mano vyras (ji is musu pagrobe klastinga liga) mano net vaikuciai panasaus amziaus kaip tavieji-suneliui 6 metai, o dukruzei tik 3 men.Pagimdziau musu issvajota dukryte ir trys savaites po gimdymo kaip perkunas is giedro dangaus zinia, kad vyro liga isplitusi tiek, kad gydytojai niekuo negali padeti Pamenu ta diena, kai gryzo jis is ligonines ir pranese ta ziauria zinia-verkem abu apsikabine ilgai, as patyriau nezmoniska soka, jis man pasake: "as visuomet busiu salia ir jus saugosiu", dar draugo susitikes paprase, kad kai jo nebus-mums padetu.....paprase, kad buciau stipri ir neverkciau....., pazadejau....., bet kai jis uzmigdavo, liedavau asaras, du menesius ziuredama, kai mano akyse jis pamazu mirsta Ir siandien negaliu patiketi, kad jo nera, kad niekada negrys, atrodo jauciu jo buvima salia, vos ne kasnakt ji sapnuoju, kad ir sianakt: einu lankyti jo i ligonine, klaidzioju koridoriu labirintais ir niekaip negaliu surasti jo palatos.....verkiu, nes zinau, kad galiu nespeti jo aplankyti.....
mano net vaikuciai panasaus amziaus kaip tavieji-suneliui 6 metai, o dukruzei tik 3 men.Pagimdziau musu issvajota dukryte ir trys savaites po gimdymo kaip perkunas is giedro dangaus zinia, kad vyro liga isplitusi tiek, kad gydytojai niekuo negali padeti Pamenu ta diena, kai gryzo jis is ligonines ir pranese ta ziauria zinia-verkem abu apsikabine ilgai, as patyriau nezmoniska soka, jis man pasake: "as visuomet busiu salia ir jus saugosiu", dar draugo susitikes paprase, kad kai jo nebus-mums padetu.....paprase, kad buciau stipri ir neverkciau....., pazadejau....., bet kai jis uzmigdavo, liedavau asaras, du menesius ziuredama, kai mano akyse jis pamazu mirsta Ir siandien negaliu patiketi, kad jo nera, kad niekada negrys, atrodo jauciu jo buvima salia, vos ne kasnakt ji sapnuoju, kad ir sianakt: einu lankyti jo i ligonine, klaidzioju koridoriu labirintais ir niekaip negaliu surasti jo palatos.....verkiu, nes zinau, kad galiu nespeti jo aplankyti..... Labai labai tave uzjauciu, kaip ir visas kitas mamytes netekusias milimuju
Nors zodziai ir nelabai padeda bet is visos sirdies linkiu stiprybes. Turbut praeis labai daug laiko kol galesiu sviesiau ziuret i gyvenima, nes kol kas ilgesys tik stipreja ir viduje taip tuscia. Aisku yra ir dziugiu dalyku, auga maziukas, pirma sypsena, juokas, pirmas dantukas suteikia daug laimes bet is kitos puses ir vel skauda sirdi kad viso to nemato jis. Dienos prabega tarp kasdieniniu rupesteliu bet ateina vakaras ir mintys tik apie ji. Praejo penki menesiai bet as dar vis negaliu patiketi kad jo nebera ir niekad nebebus.
Taip skaudu skaityt jusu postus... viskas pazystama...
Nors praejo jau 3,5m taciau, man ir dabar buna situaciju, kai ekspromtu, suzinojus kazka, kazkoki ivyki, ypac is jo aplinkos, draugu noriu jam paskambint ir pasidalint naujienom ir kita akimirka suvokiu, kokia tai beprotiska mintis...
viskas pazystama...Nors praejo jau 3,5m taciau, man ir dabar buna situaciju, kai ekspromtu, suzinojus kazka, kazkoki ivyki, ypac is jo aplinkos, draugu noriu jam paskambint ir pasidalint naujienom ir kita akimirka suvokiu, kokia tai beprotiska mintis...
