QUOTE(rasike @ 2010 01 21, 21:04)
nu tai liuks 
. Bent viena džiugi žinia
nu tai liuks . Bent viena džiugi žinia
..o cia ziuriu kazkaip retokai mamytes beuzsuka 
rasike man regis reik tau linksmesnio avatro 
QUOTE(Ašarėlė @ 2010 01 21, 21:04)
...reiks gal pasiieskoti kada nors kokio linksmesnio
Labas, brangiosios, deje ir as isilieju i jusu gretas. Vis paskaitau jusu pokalbius, o parasyti nedristu, nezinau ko bijau, ar pripazinti esama padeti, ar nusisneketi...
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..
QUOTE(Sauliukai @ 2010 01 25, 13:02)
Labas, brangiosios, deje ir as isilieju i jusu gretas. Vis paskaitau jusu pokalbius, o parasyti nedristu, nezinau ko bijau, ar pripazinti esama padeti, ar nusisneketi...
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..
Nesidrovėk ir užsuk
. Tam ir esame čia, kad išsikalbėtume, pasiguostume, džiaugsmais aplankiusiais pasidalintume, patartume kiek galime Stenkis kiek įmanoma mažiau nervintis, nes tai ir tavo
persiduoda. Pasipasakok
QUOTE(Sauliukai @ 2010 01 25, 12:02)
Labas, brangiosios, deje ir as isilieju i jusu gretas. Vis paskaitau jusu pokalbius, o parasyti nedristu, nezinau ko bijau, ar pripazinti esama padeti, ar nusisneketi...
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..
Sveika, stenkis laikytis drasiai ir ramiai, zinau, kad lengva pasakyti, bet taip pat zinau ir ka tai reiskia
As vis uzsukdama i sia tema ir rasdama ja tuscia is dalies dziaugiuosi, kad nera musu nauju likimo draugiu, is kitos puses smagu butu ir paplepet
aciu mergaites 
istikruju bijau prarasti bendravima su savo vyresneliu, jis yra kito vyro sunus. Su jo teveliu issiskireme nespeje susituokti, auginau ji viena su mano teveliu pagalba. Sunku buvo abiem, nes man reikejo pabaigti studijas.
veliau (pries 5 metus ) musu gyvenime atsirado mano vyras. Sunku buvo adaptuotis prie gyvenimo kartu. Bet susitvarkem, pries pusantru metu susituokem. Vyresnelis jau adaptavosi, priprato prie esamos seimos sudeties. ir dabar mes vel likom vieni besilaukdami jaunelio (arba jauneles). Sunus labai dziaugiasi ir laukia broliuko arba sesutes, o as jau nezinau kaip juos aukleti, atrodo nebemoku viena, nemoku priimt sprendimu. Kazkaip ir gyvent nesinori, tik palaiko pareiga pries vaikus, pareiga, kad privalau juos isauginti...
istikruju bijau prarasti bendravima su savo vyresneliu, jis yra kito vyro sunus. Su jo teveliu issiskireme nespeje susituokti, auginau ji viena su mano teveliu pagalba. Sunku buvo abiem, nes man reikejo pabaigti studijas.
veliau (pries 5 metus ) musu gyvenime atsirado mano vyras. Sunku buvo adaptuotis prie gyvenimo kartu. Bet susitvarkem, pries pusantru metu susituokem. Vyresnelis jau adaptavosi, priprato prie esamos seimos sudeties. ir dabar mes vel likom vieni besilaukdami jaunelio (arba jauneles). Sunus labai dziaugiasi ir laukia broliuko arba sesutes, o as jau nezinau kaip juos aukleti, atrodo nebemoku viena, nemoku priimt sprendimu. Kazkaip ir gyvent nesinori, tik palaiko pareiga pries vaikus, pareiga, kad privalau juos isauginti...
QUOTE(Sauliukai @ 2010 01 25, 13:42)
as jau nezinau kaip juos aukleti, atrodo nebemoku viena, nemoku priimt sprendimu. Kazkaip ir gyvent nesinori, tik palaiko pareiga pries vaikus, pareiga, kad privalau juos isauginti...
nereikia perdaug ir is saves reikaluati, kuri laika normalu, kad sunku kazka nuspresti, jau vien prie minties, kad reiks viska paciai spresti reik iprasti... galbut reikia ir moket kitu pagalba priimti, tikiuosi yra tevai seses/broliai ar draugai kas galetu padet visom prasmem, pagal save zinau, kad buvo gal sunkiausia ismokt"imti" pagalba.
O kiek jau laiko praejo>?
QUOTE(chimera @ 2010 01 25, 16:43)
nereikia perdaug ir is saves reikaluati, kuri laika normalu, kad sunku kazka nuspresti, jau vien prie minties, kad reiks viska paciai spresti reik iprasti... galbut reikia ir moket kitu pagalba priimti, tikiuosi yra tevai seses/broliai ar draugai kas galetu padet visom prasmem, pagal save zinau, kad buvo gal sunkiausia ismokt"imti" pagalba.
O kiek jau laiko praejo>?
O kiek jau laiko praejo>?
dar tik pusantro menesio praejo.... bet kiekviena diena atrodo vis sunkiau.
Delpagalbos priemimo tu teisi - sunkiausia priimt, o dar sunkiau paprasyt
Papildyta:
Ir baisu, dar taip baisu man niekada nebuvo, net tuomet kai laukiausi pirmagimio - be issilavinimo ir socialiniu garantiju, kai stovejau "plika" pries gyvenima..
QUOTE(Sauliukai @ 2010 01 25, 15:46)
dar tik pusantro menesio praejo.... bet kiekviena diena atrodo vis sunkiau.
Delpagalbos priemimo tu teisi - sunkiausia priimt, o dar sunkiau paprasyt
Papildyta:
Ir baisu, dar taip baisu man niekada nebuvo, net tuomet kai laukiausi pirmagimio - be issilavinimo ir socialiniu garantiju, kai stovejau "plika" pries gyvenima..
Delpagalbos priemimo tu teisi - sunkiausia priimt, o dar sunkiau paprasyt
Papildyta:
Ir baisu, dar taip baisu man niekada nebuvo, net tuomet kai laukiausi pirmagimio - be issilavinimo ir socialiniu garantiju, kai stovejau "plika" pries gyvenima..
Suprantama...mazai dar laiko labai, man buvo pirmi 3men juodziausi, paskui, kazkaip jau gal blaiviau masciau, bet istiesu pradejau matyt kas vyskta aplinkui ir pradejau kazka veikt ne tik, kad reikia, tai gal po 2m... bet aisku, cia labai individualu, nepersu nieko, tik tiek sakau, kad laikas padeda, kad ir kaip sunku patiket tuo dabar
Prasyt gal butu lengviau is artimu zmoniu, kurie suprastu is puses zodzio tik uzsiminus?
...Sauliukai, laiko tikrai mazai praejo... pamenu ir as savuosius pirmuosius menesius... nesvarbu, kad jis sirgo ir zinojau, kad ateis tokia diena.... bet negalejau susitaikyti.... sunkiausia buvo koki pusmeti... paskui pakeiciau gyvenima...pradejau keisti nuo busto, nuo vietos.... ir palengvejo... sunkiausia budavo, kai vakarais, vaikams uzmigus, pasijusdavau viena... pagalve buvo mano "drauge" kuri sugerdavo mano asaras... o prasyti pagalbos- eina jau astunti metai.... bet taip ir negaliu prisiversti saves prasyti pagalbos... net is artimuju...
