Angeliukų mamyčių pašnekesiai

nu blyn bet aš nematau tai man kažkas su rega

Migle sveikinu ROKUTI su pirmu dantuku, sakyciau jis vyruks ankstyvas

Spyglej na bet ir pusnynai pas jus , maniske tai irgi lauke kaip zuvis vandenyje, sniegas burnoj, guzas kaktoj

Suvalkijoj netokie kaip Žemaitijoj. Vot ten tai jomajo

Nu kaip faina butu!!!!!!!!!!!!!! Tikiuosi tas planas pavyks


kaip faina.....
Papildyta:

O as matau ir man rodo. Pas tave gal siandien nenori rodyt bices

turbūt kokį grieką padariau kad nerodo , nei klaudijos nerodo

nu gi vis po truputi skaitau jusu raslaivas tai daba postai ne tokie ilgi iseina

Bimulik...tu esi nuostabi, daugiau ner ka ir bepridurti. Reik jauciu mums visom po baliona nusiusti angeleliam nes gi susipes del to vieno.... Tikiuosi, liudesys neuzsibus ilgai sirdeleje


Papildyta:
Diveja , o tu ziuriu esi mano drauge dirbi kai gali ir negali . Reik kazkaip risti ta darboholizma. Ir Klaudija prigriebtume
Papildyta:
Ziezulele kazkada klausei kiek laiko bendraujam, va pasisakysiu-metus, is pradziu retai ir nedrasiai uzsukdavau, bet nuo pavasario tai jau kas diena. Zodziu STT pavadinmo mus sekta taip, as pavadinciau narkotikais, nes priklausomybe atsiranda
Papildyta:
Cia ziuriu dar diena diskutavot apoei vaiku rengima i laukuti, nu as ati zinokit sventai prisiekiau istikimybe vilnai, vilnoniai apatiniai, vilnonis antras sluoksnis , siltas kombiezas ir vilnonis uzklotas arba vokelis. VA kaip as rengciau. Mano pinciukas atrodo visai neaprengta per salti 4 valandas lauke blaskosi, ji aisku juda , bet vistiek ir nesala!!!!!!. Ziurejau kaip norgai maziukus rengia, tai beveik nerengia , bodziukas, kelnes kojines, paskui alia plonas kombieziukas arba silti sliauztai ir i voka, nu jei labai salta dar storesni kombieza aprengia, bet sakau principas vilna-vilna -vilna. O del kremuko tepimo tai jei gerai uzdengtas tai netepciau, bet aisku nepakenks tik tept tada reiktu gera pusvalandi pries laukiuti, bet ta jau tikriausiai visi zino . maniske tai be kremo lauke budavo, grizusi patepdavau, nes labai jau skirtingos nuomones apie ta tepima, manoma, kad oda pati turetu apsisaugoti nuo salcio, o be to kremai turi savyje vandens daleliu kurios traukia salti . Skonio reikalas, kaip ir gydymas vaistais

Labas,

o as tikiu vaistais - kai jie naudojami laiku ir vietoje. Po Jurgio mirties geriau antidepresantus - man jie padejo. Vienu metu gerdavau kas antra diena, tai labai skirdavosi tos dienos. Ir tikrai nemanau, kad jie neleido man isgedeti savo jausmu. Tiesiog nemanau, kad istisinis verkimas, kai kelio nematai per asaras, kazkaip pagerina situacija - juk nuo to ne lengviau, nei tau paciam, nei kitiems. As su vaistais pratempiau kuri laika, o po to kazkaip po truputi pradejo svieseti viskas. Aisku, gal gerai buvo, kad buvo vasara - as turejau galimybe visa vasara buti prie juros, tai kazkaip po truputi, po truputi ir isgyvenau ta pirmaji baisuji perioda.
Man labai patiko, kaip kazkuri rase apie 2 kriziu issisprendimo budus, tai vat as jau dabar tikiu, kad si krize nesulauzys manes, o padarys mane brandesne. Nes as tai isgyvenau, ir dabar tikiu, kad galiu isgyventi bet ka. Ir as stengiuos ir daug darau, kad gyvenimas testusi, stengiuos gyventi taip, kaip gyvenom iki nelaimes. Susitinkam su draugais, kazka svenciam, kartais paliudim, bet gi gyvenimas eina i prieki. Dabar jau vel is naujo atrandu ta gyvenimo dziaugsma, vel tikiu, kad dar viskas bus gerai.

Va Ruta atejo ir sako - Man visai patinki tu ir tetis

Vienu zodziu, as galvoju, kad vaistai gali padeti, gali padeti psichologai, bet reikia ir paciai kazkokiu budu susitarti su savim.

Bice, o tai tu galvoji ta histeroskopija Lt pasidaryt? Bet cia zinok irgi eiles, nes jai raso kaip planinei operacijai

O man Bicės avataro šiandien irgi nerodo...

Ir man nerodo Bices paveikslelio...

*as kai paskaiciau Bimuko posa(aciu uz ideja ) irgi taip pagalvojau.Taip ir padarysiu!

**Nea,as jau dirbsiu kiek galesiu ir kaip galesiu,nes jau pradejo atleidinet darbuotojus....(siandien atleido net 4 su iseitinem pasalpom.Kaip baisu...) del krizes....sunkus metas musu firmai ateina Dirbam ir bijom..

*** Sutinku Nes ir as negaliu be jusu ir SM'o!!!!! Man liga cia! Maloni liga! MB net netrukdo kai as cia sedziu,nes tai mano laikas! O as jam netrukdau zaisti

.

Siaip tai galvoju is tiesu nueiti bent pas gyne ir paziureti kas darosi su mano ciklu, nes mmm uzsitesia iki 3 savaiciu paskutiniu metu, neskaitant nuotaiku svyravimo ir dar kruvos kitokiu simptomu, nes kaip supratau tai mane cia jau priims tik histeroskopijai, tai yra yra tikslas ja atlikti, o visa kita nezinau kaip jie zada spresti, pries kaleda israse man progesterono , bet labai nesigilino. Nieko nesakau ji man patinka, bet pati sistema idomi pas juos. dar ryt skambinsiu pasiklausti ka ji mano apie mane . O gyn problemos tai sakyciau budas atvaziuoti, juk siaip neprisiruosciau , o dabar galesiu ir dantukus pasitikrinti ir plaukus nusikirpti, o ir Amuka mociutes aplankys. nesitikiu histeroskopijos LT nors man patiktu mintis apie sia procedura su nuskausminimu .
Papildyta:
Visom nematanciom mano zavauas avataro pranesu, kad as vis dar aikstinga, zavi ir spindinti
Papildyta:
o beje andryte manau, kad man ir nepadarytu histeroskopijos LT jei tik valstybinese istaigose daro, nes as tai nebeturiu LT soc draudimo, is rezidenturos isejau, tai daba jau nebent i darbo birza eiti reiktu .

Panašiai ir aš galvoju. Bet kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti: vieniems padeda bendravimas, kitiems - priešingai; vieniems vaistai padeda, kitiem tie patys - atvirkščiai (ir dabar prisimenu, kaip paskutinėm Aliuko gyvenimo dienom man, kad galėčiau nors kiek užmigti, davė likimo draugės vieną tabletytę raminamųjų - parą nesumerkiau nuo jų akių ir į nieką nereagavau.. o kitoms jie labai padėdavo).
Man dar tuo sunkiu metu labai padėjo eilėraščiai - viltingi, liūdni, džiaugsmingi, graudūs, nerimastingi - pagal nuotaiką: aš tarsi išliedavau savo jausmus juos skaitydama, man palengvėdavo bent trumpam, tyliai sieloje išverkdavau savo skausmą. Tada atsirasdavo naujų jėgų gyventi. Iki naujų ašarų ir savigraužos periodų... Tada vėl skaičiau. Ir pagaliau išsikapsčiau. O dauguma mano likimo draugių išvis negali skaityti jokių graudžių eilėraščių, nes joms dar labiau skaudu būna. Žmonės labai skirtingi.
Psichologais nepasitikiu: bandžiau dar ligoninėje, bet labai nusivyliau. Buvo akimirkų, kai norėjau, kad ateitų TIESIOG KOKS NORS ŽMOGUS ir mane išklausytų. Tik išklausytų. Išliejau savo skausmą žurnale, nepasirašiau nei vardo, nei pavardės - tik Alekso vardą ir kad aš iš Karmėlavos. Buvau "apakus", kai su tuo žurnalu atėjo mūsų aplankyti nepažįstamas vyriškis: jis tiesiog "iššifravo", kad Kaune yra vienas vaikų onkologinis, atėjo, paklausė, kur guli Aleksas, ir mus rado. Tada išsikalbėjau nepažįstamam žmogui. Pagelbėjo nerealiai, nurimau. Aš tenorėjau išsikalbėti - kad ir stulpui su akimis. Psichologas suveikė priešingai, nes... pabėgo.
Esu keistas žmogutis: daug kas man būna atvirkščiai nei kitiems. Ir Aliukas toks buvo... Mažutė mano kopija...

Papildyta:

Va ir pas mus jau panašiai... Pradėjau ir dėl savo darbo vietos bijoti. Bet veju tas mintis šalin...
Papildyta:

Liuks!
O mano MB pagaliau pabaigė savo internetinį žaidimą, kurį žaidė net 9 mėnesius dieną-naktį! Tai dabar normaliai su vaiku bendrauja vėl, pasakas skaito, pilis stato - kaip seniau. O aš vis dar negaliu patikėti, kad tai ne pasaka.