Radau lovoj su kita...

1. mano nuomonė kitokia.
2. tai ko lėkei kontroliuoti, jei pasitikėjimas yra šeimos vertybė? Ištikimybė - svarbiausia? Abejoju.
3. baisiai skaudu. Bet kad iš to išbristi - perskaityk postą viršuje.

ne kontroliuot lekiau ,o isitikinti,ar vwerta man del jo dar kovoti bet kai paaiskejo neverta....kad mergina laisvalaikiui susirado tai tu teisus,nes vakar suzinojau kad jie tik savaite pabendrave skudurus sumete..isimylejo...nemanau..aistra ji valdo,juk jo seksualinis apetitas ooo koks.o is jos tai gauna,O ka as amziais pavargus nuio mokslu nuo nemigos naktu ir buities darbu,man kiekviena miego minute svarbi budavo ,kur jau ten sexas...o skirtis pasiule tik del to kad neatvaziuociau,nes baigiau mokslus ,meciau darba ir maniau pas ji nuleksiu,issigando...galvojau katu dirbsim,bet reikejo anksciau vaziuot...saugot santuoka sakai...kam kad po metu kitu vel nauja tema atudaryciau... siame forume...pvz paliko su trim vaikais.visu pirma zinau kad jam esu reikalinga,nes jei apsiverkiu jo akivaizdoj jis irgi vos asaras sulaiko,vyrai siaip sau neverkia... o apie ja irgi nemazai suzinojau,radau bendru pazystamu,pasirodo pastoviai pas kitus vyrus i lova lenda ir isnaudoja juos,jie ja islaiko ,visur vezioja ir pan...bet atsiranda kitas ir i kita lova soka...jei ne jis ja paliks tai jinai ji!galiu garantuot.o alimentus ir sau islaikyma vistiek teisiuos ,parodysiu kad esu ne is kelmo spirta,ir moku uz save pakovot.be to ji jau dabar jam nurodineja ka daryt ko ne o tik 1.5 men kartu.tiksliai zinau kad jam tai nepatinka...ir kas gali gerbt mergina kuri per pirma susitikima dulkintis puola?!tik aistra...taip man skaudu ir visada taip bus juk ir dabar ji myliu,ir vaikas kasdien laukia tecio skambucio...sakudziausia tai del sunaus jis teva be proto myli...

Ar ne pats voveriuk šioje temoje šaipeisi iš pasisakiusio vaikino ragų? Neapsisprendi šiuo klausimu, arba nenuoširdžiai rašai.

1. nu va, matai.
2. jei toks apetitas, tai kokiu būdu jam slopinti?
3. nuostabu. Džiaukis tuo, tikiu, kad jam protas nušviesės ir viskas atsistos į savo vietas.
4. vaikui alimentai - suprantu. O tau koks dar išlaikymas turi būt? Gal rankų - kojų neturi? briediji, mergaite
5. myli, sakai? tai ko tuomet tavyje groja ambicijos? palauk mėnesį - kitą, neviešink šios istorijos, kad netaptų plačių aptarinėjimų objektu. Pasitaiko, kad šeimose vienas kitam burnytes išdaužo, pažįstamų šeimoje vyras girtas būdamas paną - sugėrovę išprievartavo - gavo 8 metus. Žmona visus metus laukė, sugrįžo jis - dabar ideali šeima. Atsidarė savo įmonę, puikiai sukasi - moteris tiesiog švyti. Netipiškas atvejis, bet vis dėlto.... Suprantu, kad atleist sunku, bet ...atleidžiama. O gal jį ta merga mėnesienos kokteiliu apgirdė? teko girdėti apie tokį gėrimėlį, kuomet bernas išgėręs protą pameta ir paskui bet kokią šliundrą pasirengęs bėgti iš paskos...

[/quote] SUZINOJAU KAD VYRAS NEISTIKIMAS,REIKIA YRODYMU TEISME,NOREJAU PAKLAUSTI AR TIKRAI TUO UZSIIMA ANSTOLIAI,KIEK TAI KAINUOJA?LABAI PRASAU PADETI!IR KUR YRA JU KONTOROS KAUNE? [/quote]

Antstoliai tikrai su žvake prie tamstos vyro lovos nestovės. Jei labai daug pinigų turi - bandyk susirasti kokius privačius detektyvus, bet neperlenk lazdos, kad paskui tamstos vyrelis pačios į teismą nepaduotų už kišimąsi į privatų gyvenimą. Jei nesi kino žvaigždė ar žurnalistė, tai labai galimas daiktas, kad taip ir atsitiks.

O jei reikia antstoliu - žiūrėk www.antstoliai.lt

pagal naujus ustatymus sau islaikyma prisiteist galiu nes esu nedirbanti studente ,o del ansoliu tai advokate sake kad jie tokiais reikalais uzsiima ta prasme kaimynus apklausineja rastiskus yrodymus surenka.siaip vienaip ar kitaip jam tai atsirugs jei ne anstoliai tai mano tevas su motina laikinai klaipedoj gyvena tie tai tikrai jau tuos yrodymus surinks nes jis jiems dar skolingas...bet nenoriu as ju cia kisti,kam ir juos dar kankinti...as kankinuos vaikas kankinas kam jiems tu nervu reikia..

1. Jei nesugebėjot šeimoj gyvent žmoniškai, tai bent jau išsiskirkite kaip žmonės - inteligentiškai. Jei pamatys, kad teks per daug mokėt, tai paprasčiausiai "guls į dugną", įsidarbins už minimumą ir likusius gaus sau vokelyje.
2. ir toliau kankinsis, jei nesugebėsit žmoniškai išsiskirt ir apspręst savo santykių po skyrybų.
bet.... mano manymu tu čia viską forsuoji, skubini. Ir vardan ko? pagyvenk, palauk kur santykiai pasuks.... bet nemanau, kad klausysi manęs - dabartiniam jaunimui maximalizmas būdingas

gyvenom zmoniskai,ir dabar pas ji minimuma rodo ,bet kadaryt jei visai babkiu neduoda...ai nezinau gal ir paluksiu kiek vistiek be yrodymu nieko nepasieksiu vis tiek uz poros savaiciu pas vaika atvaziuos,nor jei su gimtadieniu nepasveikino tai kazin...bet gal ...

Paskaičiau temą... Kažkaip pernelyg skubota viskas, daug emocijų, daug jausmų, noras atkeršyti, sužlugdyti, pažeminti... Įžeista savimeilė kovoja su noru, kad viskas būtų po senovei, kad tas niekšelis sugrįžtų ir šliaužiotų kojas bučiuodamas. Nežinau konkretaus žmogaus charakterio, tačiau jeigu turi noro ir vilčių, kad jis sugrįžtų, taip skubotai savo iniciatyva tvarkydama skyrybų dokumentus tą nelaimėlį įbauginsi, sukurstysi jo ambicijas, kurios užgoš kaltės jausmą, ir užkirsi kelią paršliaužti pas tave maldaujant atleidimo. Iš visko sprendžaint, jo romanas trunka neilgai, jo meilužė iš tavo pasakojimo atrodo lengvabūdė, galinti bet kuriuo momentu palikti jį patį skaudžiai nudegusį. Tačiau jeigu popieros sutvarkytos - kelio atgal gali nebūti. Jeigu trūksta pinigų (bet tuomet nesuprantu, kaip tu rašai apie savo kasdieninius manikiūrus ir pedikiūrus ), tai galbūt yra būdų prisiteisti dalį jo algos į kortelę vaiko reikmėms ir be skyrybų? Jeigu ne ambicijos, tai "kaltas" partneris yra kur kas lengviau manipuliojamas, jis privalėtų tau nuolat įrodinėti, atsiskaitinėti, įtaikauti - juk koziris, jo neištikimybės faktas, yra tavo rankose. Tuo pačiu koziriu tu galėtum kirsti ir tada, jeigu pačiai (tfu tfu) kada nors gyvenime tektų nugrybauti į kairę ir nepavyktų išsaugoti paslapties. Žodžiu, nemanau, kad viskas taip baisiai blogai. Manyčiau, neskubėk su skyrybom, pabūk "šventoji", palik duris atviras, ir dar atsiimsi su kaupu

1. Būtent. Jausmų protrūkis primena viduriavimą: čia šaukiama koks jis niekšas, čia pat verkšlenama, kad vis dar myliu. Čia kalbama kaip kuo daugiau išlupus babkių, čia vėl, kad "sūnelis tėčio nori" Apsispręsk gi pagaliau ko tau reikia: tėvo, vyro - ar jo pinigų?
2. Būtent. Tik nesitikėk, kad jisai šliaužios palei kojas: arba priimk ji kaip partnerį lygiaverti, arba visai nea.

Vaidoskaa, Voverius grubiai rašo, gal ne taip, kaip norėtum, bet labai daug teisybės jo rašymuose...

Mano patarimas - nieko nedaryk. Bent jau nieko. Nieko nesitvarkyk, nieko negalvok, neprisimininėk. Jei labai reikės, kitais metais padarysi. O šiemet bandyk taip pratraukt. Gali visaip dar čia būt... Aš čia kartojuosi, aišku Sakiau jau taip. Bet neskubėk...

Noa tikriausiai tesi. Na neskubėk , palauk dar pusmetį, pagyvenk taip, palauk, pažiūrėk.. Daug tokių paklydėlių patys paskui gailisi, vis gi vaiką tėtis tikrai mylį, šeima graži buvo. Pasiilgs jūsų ir grįš namo ašarodamas .
O ne, tai aistros aprims ir gražiai viską sutvarkyse. Be antstolių, be tėvų, be pašalinių patarėjų. Dėl pinigų, gal ir pačiam tavo vyrui sąžinė prabus, bent jau dėl vaiko.
Patikėk kerštas ne pats geriausias dalykas, tikrai. Ir kaip ten bebūtų vaiką turite, teks nori nenori su savo vyrų vien jau dėl vaiko bendrauti visą likusį gyvenimą. Būk aukščiau nei kažkokios intrigos, keršto planai, būk stipri dėl savęs, dėl vaiko