Radau lovoj su kita...

suprantu savo jausmus myliu ji ir tikiuosi kad grys,bet tuo paciu esu labai iskaudinta izeista ir pazeminta,zinau kad jei ir grys kad ir kaip noreciau negalesiu priimt o jei negrys tai jau bent busiu atsiskaicius.Buna tokiu momentu jog atrodo isprotesiu kai prisimenu ta vaizda,jis labai ambicingas ir isdidus jei ir nores grysti tai nepaprasys nes reikes pripazinti kad suklydo,o to niekada nebus,as zinau tik viena kad vaikas yra svarbiausia o kam vaikui isprotejus motina,jauciu tikrai jauciu kad tai daves iki to nes esu per daug jautri,svajotoja..o kai tos svajones sugriuvo per kelias akimirkas ,negaliu suvokt saves ir gyvent nebesinori,tik mano maziukas mane sulaiko,kartais buna kad net ir ateities nematau dieve juk is vakaro jis man sake kad myli i pasiilgo ,o kita diena skambutis ,gryztu pakalbet ,noriuskirtis ,nukritau atsigavau gal pom poros valandu,neuzilgo ir jis pasirode pasnekejom lyg ir normaliai,sakiau vaziuok kaipbus taip,bet pasirodo jau tada su ja gyveno ir kam jam zmona kuri pastoviai serga ir sveikatos neturi,kas kad as grazi visi jo draugai pavydi bet greitai pavargstu,kitos ir dirba ir mokosi ir vaikus augina,o as padirbau pora men-bedras organizmo nusilpimas...ir dabar pradeda vel koja nuo nervu paralyzuoti,penkis metus gydziausi kol viskas jai buvo gerai kad galeciau kaip visos vaiksciot su aukstakulniais,net buvau pamirsus kad turiu tokia beda(desnes kojos pedos nejautra),o dabar jau nykscio nejauciu,jis mane arba i kapus nuvarys arba i durnyna,o paskui mano teva i kalejima..nes tikrai tevas ji uzmustu jei man sveikata suslubuotu...o jau slubuoja,is kur pedikiurai,manikiurai,esu lepunele,mam geriau nevalgius bus bet mane aprengs,pinigu man ji neduoda,otiesiog uzsako,nes zino jei duos tai visus pravalgysiu...kad juis su ta pana neilgai tai tiesa 1.5 men apsigyveno po keliu pasimatymu,turiu savo saltini,kuris ir pasake kai viska suzinojau kaip ir kas ten tarp ju,jis ne [pirmas pas ja vedes jau nuo 16 su vedusiais trankosi ir tik pinigu is ju ciulpia...paskui kai atsibosta kita auka susiranda taip ir gyvena mergina...skaudziausia tai kad jauciuosi nevykele ,nors zinau kad tokia nesu bet jauciuosi,,,mokausi gerai vaikas priziuretas tik negaliu pervargti,nes tada is ligu neislipu.Va kur mano minusas mano liga!kam jaunam vyrui ligota zmona..Bet as ji juk pries vestuves ispejau kad esu silpnos sveikatos ir jis ta puikiai mate..lankydavo,per krizes naktimis budedavo...bet matyt asibodo..sakot kita susirasiu kur jau ten ispustyta barbe e sveikatos ir dar su "kraiciu"..todel man ir sunku ,kad be jo jau nieko nebebus,kas kad demesio sulaikiu ,bet kas uz tos isvaizdos sliapiasi,jauna glezna mama be jegu...visas grazias galima padaryt..bet duokit tam zmogui sveikatos,o to nenusipirksi...as kad ji valkateli jei ne ji tai kita atsiras...dar kai jis padedavo tai buvo man lengviau,dabar miego rukumas ,nervai ,ir nerimas vel baigia viska suest..va kur beda as ligota,o ji ne.

Panašu, kad stipriai persūdai, pasakodama apie save. Turi abi rankas, abi kojas, ir gaili savęs taip, tarsi būtum paskutinės stadijos vėžininkė. Ne visi žmonės iš prigimties stiprūs, ne visų sveikata vienoda - bet nuo to negali priklausyti žmogaus vertė. Jeigu neturi sveikatos tobulai išliuobti namus, tai dar nereiškia, kad nesi ideali pašnekovė - kiekvienas turi savų privalumų, už kuriuos gali būti aplinkinių mylimi. Ir darbai nevienodi, įmanoma rasti kažką pagal savo jėgas - juk netgi invalidai dirba ir užsidirba. Manau, vyrą (ir ne tik vyrą, bet ką) gali labiau užknisti ne fizinis silpnumas, o nuolatinis aukos sindromas. Juolab nesuprantama, kaip tu kalbėdama apie vieną primeti totalią auką, o apie kitą - negailestingą budelį, pasaulio teisėją. Visų pirma turėtum būti sąžininga pati su savimi, ir elgtis atitinkamai. Toks blaškymasis liudija nervų sutrikimą, gali būti tai dabar išgyvenamo streso pasekmė - o gal tu visuomet tokia? Tokioje būsenoje atlikti veiksmai nebūna protingi. Protingiau palaukti - kai kas gali išsispręsti savaime, dėl kitko turėsi laiko pagalvoti ir susivokti. Bet kuriuo atveju, ką laimėsi skubėdama? Įvertink blaiviai, susirašyk ant lapelio, ką gali laimėti skubėdama skirtis, ir ką gali pralošti. Jeigu manai, kad tas snukis, tavo vaiko tėvas, tau naudingas kaip buities darbų pagalbininkas, ne pro šalį ir jo algelė, kad ir kiek jis ten uždirba, galbūt tau su prasta sveikata saugiau, kad netoli būtų suaugęs asmuo, galintis suteikti pirmąją pagalbą - tai tebeturi visus šansus tai turėti. Ir dėl to nebūtina nusižeminti, atvirkščiai, kilnumas liudija stiprybę - tereikia palaukti, išklausyti ir priimti atsiprašymą. Ar sulauksi atsiprašymo - didele dalimi priklauso nuo tavo, o ne nuo jo ambicijų. Ar jis drįs atsiverti. O toliau netgi įmanoma štai tokią situaciją išnaudoti savo naudai. Susitvarkyk su emocijom ir vadovaukis galva, o vietoj pedikiūro geriau užsisakyk masažą kojai Viskas turėtų būti gerai, jei elgsies protingai.

nesu vezinionke bet jau nuo vaikystes taip igimta liga ir nepagydoma,pervagimas issaukia bendra organizmo nusilpima ,imunitetas nusilpsta o tada,aleliuja visos infekcijos puola,ir guliu ligoninese menesiais ,kai nescia buvau gryzdavau tik ssimaudyt ir per sventes ,o jei ilgesniam laikui paleisdavo tai tuoj atgal i ligonine lasalines ,vaistai,va taip ir nugyvenau22 metelius kasmet lasalines,antibijotikai,po to vitaminai ir vel tas pats,odarpo traumos koja suslubavo,gydziausi pas masazistus ir fizioterapija praejau padejo,bet va ir vel atima tirpsta kazko...o del nervu gali but sakiau i kaima isvaziusiu pailsesiu atsigausiu,sutarkau tuos prakeiktus alimentus ir isvazuju skirybu visada spesiu paduot.

keista situacija- lyg ir studentė, bet proto balsas labai tylus. Labai. Siūlau klausyt aukščiau cituotų , tikrai protingai išdėstyta. Tiesiog paklausyt, nieko nespręst kurį laiką, nieko nesiaiškint, nesistengt "susirinkt informacijos", nesiteist ir panašiai. Jei procesas dėl alimentų vaikui pradėtas ir tikrai nėra lėšų jį kurį laiką išlaikyti savarankiškai, tai tiek jau to. Galima teigti, kad rūpinamasi tik vaiko interesais, o ne siekiama keršto už patirtą pažeminimą.

Dar kartą- skaityk voveriaus sąrašą ir vykdyk papunkčiui. Net jei viskas baigsis skyrybomis, tu, pagyvenus pagal duotas gaires ( visų pirma čia kalba apie moralę ir vidinę ramybę, pridėčiau dar praktinę gyvenimo patirtį bei ciniškąją, tačiau tokią galingą išmintį),būsi jau kitokia ir antrą kartą sutiksi kitokį žmogų. Tikiuos. Nors dabar, man regis, esate su vyru labai panašūs.

Čia gal nelabai į temą, bet jeigu tokios didelės bėdos su sveikata, ir tai rimtai kenkia darbingumui, tuomet susirink reikalingus popierius ir susitvarkyk invalidumo grupę. Gausi papildomų pinigėlių, nors ir nedidelių, šiokių tokių lengvatų, ir darbdaviai, jei susirastum patinkantį darbą, būtų priversti labiau skaitytis Nebūtina būti akivaizdžiai luošu - pvz. mano giminaitė turi antrą grupę dėl aukšto spaudimo ir širdies, o vienas kitas papildomas litas niekam nepamaišė. Ir šių reikalų tvarkymas šiuo metu būtų rimtesnis užsiėmimas, ir naudingesnis tau bei vaikui, nei tampymasis po teismus. O kad sugalvojai išvažiuoti pailsėti - čia gera mintis Bet taip nuo dūšios pailsėk, pasilinksmink ir stenkis dėl nieko nesigraužti

Ai, va dar ką pamiršau: jei į pjautynes įtrauksi savo tėvus, jei prasidės bylinėjimasis ir t.t.t. - prarasi ne tik vyrą, bet ir senelius (vyro pusės). Atmink, jis vistiek lieks JŲ VAIKAS, tad puolant atvirai arba užmaskuotai vistiek gins. O jei elgsitės korektiškai - jie (jei tai nėra kokie bomžai) - priims tai kaip dovaną, kaip PASLAUGĄ, už kurią jausis daugiau ar mažiau skolingi. Nepamiršk to, jų pagalbos dar gali labai labai prisireikti. Mūsų dienas po saule skaičiuoja visagalis, tad nežinai su kuo pasiliksi.

o šiaip ... džiaukis tuo, kad tu liūdi, o ne dėl tavęs kas nors liūdi. Žinoma, skaudu, kai savas išduoda, bet geriau būti nuskriaustam, nei kitą žmogų nuskriaudusiam, geriau pabūti apvogtam, nei pačiam ką apvogti, geriau būti apkalbėtam nei apšmeižti kitą žmogų, geriau būti išduodam, nei pačiam išduoti.

Voveriau ,jau citatom iš biblijos pavarei???

Dėl alimentų : juk juos reikia 16-18 metų mokėti,tai negi tavo vyrelis tiek metelių vien minimumą gaus?

Dėl vyro tėvų : Mes su vyru labai gerai sutariam,bet vyro tėvai tiesiog niekšai.

Jeigu liko dar kiek jausmų tavo vyrui,tai tikrai nieko dar nedaryk. Palauk,kol pats ko nors imsis. Gali būti,kad po šios krizės ištempsit. Visko būna.
O vyro pasiteisinimas : tipo žmona neduoda,dėl to ir suguliau su kita,tai ... Tam mes nuo gyvuliųir skiriamės,kad kontroliuojam savo polinkius. Tai neturi pateisinimo. Tiesiog arba tu tai atleisi arba ne.

Žiūrėk : juk voverius net savo ragus su kanifolija šveistų iš to didelio atlaidumo

1. Ne iš Biblijos. Norėjau Šekspyro "venecijos pirklio" citatą įdėt, bet patingėjau.
2. ne piniguose laimė, bet jei dabar tai labai jau aštri problema tai galite pasiskaičiuot.
3. Bet vistiek tai JO tėvai.
4. Visi dalykai, kurie ateina iš gamtos - pateisinami fiziologiškai, nors ir nepateisinami moralės principais. Žmonės atleidžia dar ir ne tokius dalykus, o čia tik "sugulimas".
5. Ką tuo nuorėjai pasakyt? ar manai kad yra MODERATORĖS pareigas įeina "ragų" matavimas? nesirūpink mano moraliniu veidu, aš jau pats kaip nors ir nebūk tikra, kad pačios vyras svetimų gaktiplaukių kelnaitėse neatsineša

NU sheip niekaip negaliu isicinkint i paskutinius postus.....
PArdon kad trukdau. Nors tema tikrai idomi man.

....... ir nebūk tikra, kad pačios vyras svetimų gaktiplaukių kelnaitėse neatsineša
[/quote]

KArta ryte sakau zhmonai: "Einu mashina uzhvesiu, tepalus ten patikrinsiu, skyschius...." Ateinu ir po truputy akyse tamsu darosi: visa galine sedyne ilgais juodai-raudonais plaukais nuseta (ji blin piersidazhe mat.... ) .
Taip kad geriau kelnese (ishkratai in tuba ir tiek) o ne mashinoje.
Krc. KArshtligishka isheities paieshka.NEplanuotas vazhiavimas i "artimiausia degaline TOSOLO" ir artimiausiam uzhkampyje salono valymas.
TAi buvo seniai. PAsimokiau. TAD dabar imuosi kainekuriu priemoniu.

O jei rimtai del temos tai kas rimtai prieina prie santykiu aishkinimosi su sutuoktiniu - niekad nevelia tevu, uoshviu ir kitu giminaichiu.

Blin. Gal biski ne i tema, bet sakau: kazhkaip paskutiniuju postu tematikos nesupratau.

Nepabuvus autorės kaily labai paprasta būt protingu: palik, palauk ir etc. Mano manymu, jai reikia galiausiai pačiai sau garsiai pasakyt, ką ji mums forume rašo.
Jei jau žino, kad negalės priimt atgal ir atleist (pati taip rašė), manau kalba ta tema baigta.Reikia baigt raudot.
Šlubuoja sveikata???Tai gydykis, o ne "kusink" save čia rašydama naujiems išgyvenimams, kurie teigiamos įtakos sveikatai tikrai nedaro.




Čia jau nebiškį, o visai ne į temą.Jei jau žinai žodį "tosolas" tai turėtum žinot, kad automobilio saloną aušinimo skysčiu plauti nėra labai protinga...
Ir šiaip, geriau eik knygutes paspalvint...

Nepritariu. Ne visom taip atsitinka. Pyskejimu nebutinai bijosi
Del geresnio..reikia ivertinti kiek tu pliusu jis turi. O geresnius susirasti imanoma. Nes, kad kitas tave gerbs ir neisvarys tokioje situacijoje yra daugiau nei 20%.
Tik jie nebus tavo vaiko tevai (vat cia ir liudniausia). Turi ivertinti ar pati pajegsi tai atleisti. Dabar to nesuvoki dar ir nezinai. Todel palauk, juk nera kur skubeti. Gal jam tikrai ta migla nuo akiu nuslinks ir jis is viso to labai daug ko pasimokys, juk gali buti ir taip.
Taip kaip buvo jau nebus, ta turi suprasti. O ar patikesi juo ir ar gyvenimas kartu nevirs kosmaru (priekaistai, tikrinimai ir t.t) cia tik tau vienai zinoti. Jei nepajegsi nemielas bus ir vaikucio gyvenimas tokioje seimoje.


Pritariu. Jei nori (jei tikrai to nori), kad ateitu kojas buciuodamas, turi buti kur grizti. Ir greiciausiai ateis (gal ir nebuciuodamas koju), nes tie isimylejimai netrunka labai ilgai (juolab, kad ir mergaite ta jo ne is apsistojanciu ilgiau).


Vat gali pusmecio ir neuztekti Maniskiui prireike daugiau
Jis tai gailesis, o ar tu tada dar benoresi kazkaip visos tos patarinetojos nustumia i sona moteri (svarbiausia, kad vyras nori grizti ir vaikui reikia tevo, o tu ji vis dar myli). Myli... taip, tik paklausk saves ar cia ne ilgesys anu geru laiku..Saugu, ramu, gera...Ar sugebesite visa tai atkurti? Cia nuo taves priklausys-kiekvienas turi savo poziuri i istikimybe. O jis, beje, laikui begant keiciasi. Prie kokius 4 metus-vien pagalvoti apie tai, kad kazkas gali buti neistikimas, baisu buvo. Siandien tai tikrai atrodo-ot p...o. Galeciau turbut atleisti, jei butu pagarba, meile, rupinimasis ir kiti visokie pliusai. Todel neskubek-tirkai gali buti, kad is viso to sh..o iseis kazkas gero. O jei neiseis, tai issiskirti galesite ir veliau (juk cia tik popieriai).



Vat gal ir bus. Didesne tikimybe nei tu sugebesi atleisti... Cia jam labiau rieketu paparegyventi