QUOTE(vaidoskaa @ 2005 09 22, 21:58)
tik jausmas toks kad nei vienas to nenorim tik nedrystam pasakyt,nes is tu penkiu val apie reikalus penkiolika min snekejom,o siaip kalbejom apie vaika,kaip man sekasi ,ka jis veikia,ir t.t.o ta pana arba ji paliko,arba jis ja,zodziu kad issiskyre.Kvailas jis zmogutis prarado seima del aistros...
Panasu, kad dar neaisku, ar prarado. Visgi kai pasieksit negincijama neutralumo lygi, butu idomu jo pasiteirauti, kuriu galu taip melavo ir duris pries nosi tranke. Galbut netiesiogiai, paklausti kazkaip taip, kad jis pats nesuprastu, kad tu to klausi. Reiktu pamislyt, kaip tai daroma.
QUOTE(zuikelis- @ 2005 09 24, 15:11)
zodziu kaip bebutu sunku, kol kas jauciu, kad su siuo zmogum esu laiminga....
gal vertetu susitaikyti su tokia padetimi? bent jau pasistengti...
Cia aisku irgi variantas. Man, nesusidurusiai su tokia situacija, skamba panasiai kaip moteriai gyventi santuokoje su gejumi: jeigu rupinasi namais, vaikais, ir dar pabuciuoja kartais, tai argi blogai?
Atleiskite, kalbu turbut kaip kokia nesusipratele.
Manęs neįbauginsit - aš turiu vaikų