As tik siaip su pamastymu...
Nors pati dar nedaug gyvenimo kelio nuejusi, bet maciau ir isgyvenau daug savo seimos,artimuju, draugu situaciju.
Man taip gera ziureti i zmones, vyresnius nei keturiadesimties, kurie eidami kartu vienas i kita meiliai ziuri. Manau, kad tai abieju zmoniu nuopelnas.
Pirmiausia, tik vyrai, tokiose situacijose, nebuna kalti (nekalbu apie smurtines seimas). Tai abieju nesutarimas, nesusikalbejimas. O dar pasakysiu, kokios bjaurios kitose seimose buna tos ,,moteros'': sedi vyras ramiai, tv ziuri, o ji tik eina kampais ir rekauja, kad kazkas negerai. Paskui ir romantikos uzsimano ir dar kazko. Taigi jei pati tingi pasigrazint ir gera, meilia ar romantiska pavaidint, tai ko is vyro tiketis?
Antra, jei tokiose situacijose deliojate pliusus ir minusus bendro gyvenimo, reiketu nepamirsti pasiziuret i seimas, kur moterys yra nelaimingos. Jos ne tik romantikos negauna, bet nesulaukia ramybes, gero zodzio..

Taip, cia niekas is aplinkiniu nekaltas, taciau pravartu pasiziureti, kas vyksta aplink..
Trecia, atleidzia moterys, atleidzia vyrai... Jeigu myli, ar del kitu sumetimu

taciau pamirsti toki dalyka sunku. Gerai, jeigu niekada nepriekaistaus, tiksliau, jei neprikaisios kiekviena diena.
Eiti pas kita? O jei gyvenimas su juo nebus saldus?
Ne man moralizuoti, juolab kai nezinai ka paciai gyvenimas parodys
Man gaila griuvanciu seimu ir del tokiu, atleiskite, nereiksmingu dalyku (kaip aistra kitam ir visos pasekmes po to)...