As tai noreciau grizti prie pagrindines temos - surogatines motinystes.
QUOTE(gluosnis @ 2009 01 12, 19:23)
Dirbtinio apvaisinimo metu - aiskus 3 variantas...kito varianto jam nera.
Vaikas, jautri dvasia visa nestuma stebi savo motina, mato ir girdi jos mintis ir jausmus. Kai mama galvoja viena, sako antra, o daro trecia - vaika tai labai skaudina, jis potencialus sizofrenikas...kaip jus su savo mintim-jausmais susidorosite..neisivaizduoju. Gimdymas- vaikas ateina pasiremdamas tevo jegomis ir is motinos laukia, kad butu pakviestas su meile.. jusu atvieju tevas bus neaisku kur.. o jus? nezinau ka galvosit...
Gime... ar gaus jis nors kelis lasus priespienio? ar bus padetas jums ant krutines? ar iskarto bus atskirtas nuo jusu? kai mate, jaute, pazinojo jus visus 9 men.? ir jus manot, kad ji tai netraumuos?
gluosni, o tau neatrodo, kad galima galvoti visa nestuma su meile, bet kitokia. Kodel surmamos mintys apie kudiki negali buti pvz tokios - kiek laimes jinai suteiks busimiems teveliams, pasakoti ir ruosti vaikeli susitikimui su tikraisiais tevais, kalbeti ir galvoti, kaip jie to vaikelio laukia ir kaip padare viska, kad jis gimtu ir .t.t. Ar tokios mintys ir poelgiai nera is meiles? Ne kaip savo vaikui, kitokios, bet nemaziau stiprios ir padedancios pagrinda tolimesniam gyvenimui.
QUOTE(gluosnis @ 2009 01 12, 19:48)
jus tikrai naivi, as ne idealiste ir problemu nebijau...
as tik noriu, kad skausmo butu maziau
ir visai imanomas variantas, kad as 3 negimdysiu, o paimsim is vaiku namu
Uhu, jo, kalbet mes visi mokam - imsim, darysim. Kol nepaemet, argumentas negalioja
QUOTE(alfija @ 2009 01 12, 21:57)
tai ką skaitau aš, nėra viešumai skirti leidiniai

. Tai pakankamai specifinė literatūra.
Super argumentas. Slaptoj literaturoj buvo parasyta, niekas neskaite tik as.
QUOTE(gielux @ 2009 01 13, 18:15)
Aš supratau jūsų nuomonę ir su ja visiškai sutinku.
Tačiau grįžtu prie savo pirminės minties, o kodėl neįsivaikinus vaikelio? Padaryt vieną ar kelis vaikelius laimingus, kurių atsisakė tėvai. Kas yra tie tėviški genai ir kodėl mes juos iškeliam aukščiau visko, o nėštumą ir gimdymą nustumiam į antrą planą? Todėl aš ir nesu prieš dirbtinį apvaisinimą, net ir donorų panaudojus info, vis tiek moteris pati išnešioja, pagimdo vaikelį. Taip, liaudis sako, kad kraujas ne vanduo. Tačiau vėlgi susiduriam pasaulyje su tėvažudystėm, vaikžudystėm
O kodel ir jums neisivaikinus, ir dar visiems kitiesm geru patarimu davejams. Isivaikinti vaika reikia noreti, subresti, suaugti su ta mintim.
O dabar bendrai, apie surmotinyste. Taip tai gali pavirsti komercija. Bet cia kaip ginklas - gerose rankose apsiginimui, blogose - zudymui, As tikiu, kad surmotinyste pades seimoms tureti trokstama kudiki. As tikiu (galbut naiviai), kad bus bent kelios surmamos, kurios tai darys, ne tik del finansiniu paskatu, bet ir del altruizmo. Tikiu, nes matau, kaip labdarai tyliai suaukojama reikiama suma, matau, kaip istiesiama ranka parkritus ir neklausiama vardo, matau ir t.t.t. Tikiu gera zmoniu valia.