Sveikos Damos

Skaiciau ir as sia knyga. Ja nusipirkau todel, kad brolis perskaite apie rukyma ir jau pora metu kaip neberuko, tai pamaniau, kad ir man su mityba pades, bet deja... Nenoriu nieko izeisti, nes gal kam ir padejo ta knyga, bet mano nuomone visa ta rasliava yra tik kazkoks kvailas smegenu plovimas. Pradejusi skaityti, maniau, kad toliau bus normaliau aiskinama, bet pasiekus mazdaug viduri knygos, galutinai isitikinau, kad tai nesamone ir toliau skaiciau vien tik is uzsispyrimo, kad nepalikciau neperskaitytos

. Skaitydama ta knyga vis masciau, kokiu idiotu, visiskai nieko nezinanciu apie supanti pasauli ir absoliuciai nenutuokianciu, kas per daiktas tas zmogus, turi buti, kad patiketum ta knyga ir pradetum gyventi ja vadovaudamasis.
Toki kaip pavyzdi galiu pamineti tai, kad autorius teigia jog perskaite knyga mes valgysime tai, kas mums labiausiai patinka, tai ka labiausiai megstame (tai autorius periodiskai pakartoja kas keleta puslapiu). Taciau, ar kas is skaiciusiu pastebejote, kad tai autorius visa knyga aiskina, ka mes "megstame" ir ko ne? Kad ir tai, jog anot jo, mes is tiesu nemegstame arbatos, o megstame vandeni, todel vietoje arbatos turetume gerti vandeni. Taip pat, teigia, kad mums neskirta valgyti mesos ir tai bando kazkaip juokingai pagrysti, taciau ar kuri nors esate kada girdejusi ar pasidomejusi, kokia funkcija mums anksciau atlikdavo organas, kuri dabar vadiname apendicitu? Jei tuo pasidometumet, manau tikrai suprastumet, kad pastarasis mano paminetas autoriaus teiginys yra visiska nesamone.
Allen'as Carr'as nuolat mini kazkokius "ekspertus", kurie anot jo mums nuolat plauna smegenis ir yra apsisaukeliai. Taciau mano nuomone, vienintelis toje knygoje minimas apsisaukelis yra pats Allen'as Carr'as.
Galeciau dar rasyti ir rasyti apie ta knyga, bet kaip matau, jau ir tiap prirasiau, tiek, kad reta, kuri skaite