Sėkmės, sėkmės

Beje, nemanau, kad apkūnumas yra kliūtis susirasti draugų

Problema yra barjerai, kurie atsiranda apkūnaus žmogaus galvoje
Aišku, kai kuriems žmonėms storumas atrodo baisinga yda. Juk gyvename visuomenėje, kur lieknumo kultas kišamas iš visų pusių. Beje, man atrodo, kad labiausiai apkūnumą ir apkūnias moteris niekina damos, kurioms jų pačių lieknumas (ar tiesiog išvaizda) kainuoja daug pastangų

Kaip čia numosi ranka į dalyką, dėl kurio taip plėšaisi

Paskaičiau apie vaikų pašaipas. Nors mano apkūnumas gal pasirodys tariamas (paauglystėje svėriau 67-69 kg., ūgis - apie 170 cm.), visokių į orumą smūgiuojančių istorijų tada patirdavau nuolat: nuo smulkių (
Pasitrauk, storule autobuse) iki stambesnių (teta baltu chalatu vaikų gydymo įstaigoj, kuri piktai gėdino, kad aš turinti beveik dešimties kg. antsvorį).
Gal su metais tokie dalykai tampa mažiau svarbūs; bet retas paauglys arba jaunas žmogus yra atsparus aplinkinių nuomonei ir spaudimui.
Kadangi apkūnokam žmogui maistas dažniausiai jau yra pramoga ir paguoda, atsiranda daugeliui žinomas uždaras ratas: bodiesi savim ir ryji, kad pasiguostum. Dažniausiai įsikomponuoja dietos arba planai jų laikytis.
Va, išsisakiau

Dar kartą linkiu sėkmės

Tik, nžn, gal visgi būtų verta pasikonsultuoti su dietologu? Kad procesas būtų sveikas ir sistemingas