Privatūs detektyvai mūsų gyvenime

O tai ko laukt? Įtarimai buvo seniai, faktai yra, ko dar trūksta? Gal norėtųsi, kad laikas grįžtu ir nebūtumėt seklių samdęs, nes vat jie tai ŽIEBĖ TEISYBĘ Į KAKTĄ, dabar kelio atgal nėra. Esamoje situacijoje variantai du:
1. Žmoną"už gerklės" ir aiškintis santykius, esant tikimybei, kad sekantis žingsnis skyrybos, arba susitaikymas su tikimybe graužti vienam kitą visą likusį gyvenimą. Vyras žmoną grauš už "nuodėmes", žmoną vyrą už tai, kad jis "graužia".
2. Ramiai (arba nelabai) gyventi su pėdsekių pateikta info., bandyt atnaujinti santykius, bet visą likusį gyvenimą ją įtarinėt.
Deja, trečio varianto - nieko nežinoti ir ramiai gyventi - nebėra. O turint šį variantą gyventi ir toliau kurstyti šeimos židinį būtų lengviausia.

Šiaip, o gal vis dėlto kalčiausias čia (kad žmona neištikima) Poseidonas? Kažkaip jau kelintas postas iš eilės apie butelaitį ir sunkias pagirias..

Kadangi taip pat geriu, tai galva veikia puikiai. Sugalvojau dar vieną versiją - ta žmonos draugė - transvestitas. Specialiai maskuojasi, kad apgautų <Poseidoną>.

Šioje situacijoje buvo jau daug ko.. Transvestitas tik papildo įspūdingą gyvenimo scenarijų..

o jei zmonos drauguze irgi biseksuale? o cia zmogus atkersyt labai svajojo, tai va kaip gerai iseina: pirma nuvilioji drauguze nuo zmonos - zmonai atkersiji, o tada ta drauguze pameti, tai jau ir tai nenaudelei seimos griovejai irgi iseina atkersiji
nu ir lieka darni seima


avo, tuo paciu ir Medinio versija patikrini

Gal ir pasikartosiu, bet - keisti kai kurie žmonės (čia ir Poseidonas įeina). Kiek jiems ką patarinėtų, ką besakytų jie vistiek daro savo ir jokių kitokių argumentų nemato.
Manau niekam ne paslaptis ištikimų vyrų ir moterų procentas. Jei dar žiūrėdami į tuos skaičiukus turėsim galvoje, kad likę ištikimieji ne būtinai abu turi būti toje pačioje šeimoje - nelabai rasit šeimą, kuri santuokos priesaikos išsilaiko (kažkurioje temoje ją gražiai viena forumietė citavo). Aš asmeniškai žinau tokią vieną (na, bent jau kiek aš žinau), kurioje abu į šoną po vestuvių nenuklydę. Ai, tiesa viena smulkmena - kai tuokėsi abiem jau virš 40 buvo.
Logiškai - anksčiau ar vėliau, viena ar kita pusė gali pajaust, kad antroji pusė krypsta į šoną.
Ir toliau prasideda banali iki begalybės situacija. Telefonų, SMS, el_pašto, tikrinimas. Na, Pseidonas čia gal ir originaliausias. Apie tai temų forume tikrai nemažai yra.
Sekantis labai logiškas veiksmas (ir kitos forumo temos) - "ai ai ai man neištikimas(-a), ką dabar daryti, kaip susigražinti/atkeršyti/patikrinti/įsitikint. Ir, ai ai ai kokia(koks) aš nelaimingas ir koks(kokia) anas negerietis"
Ko gera visi pripažįsta, kad "taip čia yra abipusė kaltė". Ir po to iš visų pasakymų girdisi klyksmas - "vat koks tas(-a) blogas, o kokia aš gera(-as)". Toliau gi seka - "o kodėl aš turėčiau stengtis gerinti santykius jei jis(ji) kaltas - tai tegul jis labiau stengiasi"
Toliau galima žiūrėt forumo temas apie vienišus.
Toliau galbūt temose "su antru"
Dar toliau galima skaityt šitą žinutę iš pradžių.

Poseidonui
1. Bent jau pats sau pasakyk, apsispresk. Reikia tau šeimos ar ne. Myli žmoną ar ne. Nori būt kartu ar ne. Nori ją susigražunt ar ne. Pasistenk (ypač sau) nemeluoti. Jei nepasakysi sau nė vieno "ne" žr. toliau.
2. Pirmiausia baik pilt ir gailėt savęs.
3. Jei jau neužteko smegenų nesužinot apie žmoną, tai bent jau turėk proto niekuomet gyvenime apie tai neprasitart. Patikėk, jei sužinos kokiu būdu tu tai sužinojai - krisi kur kas labiau nei ji. Beje, krisi ne tik jos bet ir kitų žmonių akyse (jei nori įsitikint - paskaityk šitą temą iš naujo). Pakilt po kritimo šansų beveik neturėsi.
4. Jei laikai save vyru ir manai, kad verta tai daryti - užkariauk ją iš naujo. (+AŽ)
P.S. Pagalvok, gal iš šitos situacijos gali ir naudos turėti. Atsargiai ir protingai veikiant gal turėsi galimybę retkarčiais ir su dviem moterimis paišdykaut.....

P.P.S. Info mamytėms, pasiryžusioms įrodyti. kad nesamones kalbu. Mano vaikai auginami su ta pačia vyresni už nemažą forumo dalyvių dalį.

Čia Tamstos nuomonė ir tiek. Kodėl kažkas turėtų kažką įrodinėti? Beje, su kai kuriais dalykais nesutinku:
1. blogi santykiai šeimoje yra ne neištikimybės priežastis, o pasekmė, tad kaltė dėl neištikimybės krinta tik tam, kuris yra neištikimas. Abu kalti yra TIK dėl nepavykusių tarpusavio santykių, o tas, kuris yra neištikimas, yra kaltas dar ir dėl to, kad nenorėjo spręsti iškilusių problemų;
2. sužinojimas apie išdavystę (ne tik neištikimybę, bet ir apie kitokio pobūdžio išdavystę, melą ar pan.) niekada negali būti didesnė nuodėmė ar didesnis blogis už pačią išdavystę (kad ir kokiu būdu tai atsitiko: netučia ar padedant detektyvams). čia labai tiktų pavyzdys apie prokurorų ir teisėjų darbą . Už nusikaltimo padarymą turi atsakyti jį padaręs, o ne apie jį sužinojęs ar išsiaiškinęs asmuo.
Tai irgi tik mano nuomonė, o ne bandymas nuginčyti Tamatos nuomonę .

P.S. Beje, kai jauti, kad kažkas ne taip, bet nieko nedarai, kad išsiaiškintum, KAS ne taip - artimiausias kelias šeimos iširimo link. Kartais neištikimajam pakanka "stuktelėti" per smegeninę ar sąžinę, "pastatyti" prieš faktą, kad nesileisi žeminamas ir ... jei tik sugebėsi atleisti už tai, kad JAU įvyko, viskas dar gali būti gerai. O vat leidžiant įvykiams klostytis savaime - galiausiai bus nebeįmanoma gyventi kartu. Juk jei jau matai, kad kažkas ne taip, tai nebeišeis gyventi "nieko nežinant ir galvai neskaudant".

Kiek kartų jūs jau išsiskyrusi?

Ar asmeniškai susidūrei su tais dalykais apie kuriuos kalbi?

su vyro neištikimybe - taip;
savo pačios neištikymybe vyrui -ne,
skyrybomis - ne.

Jei nuo to kad vyras buvo neištikimas ir tai sužinojai labai pagerėėjo santykiai, neliko nuoskaudų ir pan. - sveikinu

aš nesakau, kad pagerėjo. mes puikiai gyvenom kokius 7 metus, paskui buvo juodasis periodas, dabar išoriškai mes vėl gyvenam taip gerai, kaip gyvenom anksčiau, bet ... nebėra pasitikėjimo (beje, jis irgi manim nebepasitiki kažkodėl, tai telefoną slapta patikrina, tai e'meilus ). kadangi nebėra pasitikėjimo, teks atsisakyti kai kurių dalykų, kuriuos anksčiau planavom ar bent jau svajojom (pvz.: trečio vaiko neturėsim - jei vyrui vėl "užplauks" laisvės-alkoholio-tusų poreikio periodas, man vienai su dviem vaikais bus lengviau nei su trim). tai toks išoriškai geras gyvenimas, kai nors viskas ATRODO gerai, bet negali pasakyti, kad esi laimingas. gal kada nors pavyks vėl juo pasitikėti, bet dabar gyvenu dėl savęs ir savo vaikų. a nuoskauda niekur nedingo, užstūmiau į tolimiausią kampą ir tiek.

Pasvarstyk, kaip būtų, jei būtum nesužinojusi.
Neištikimas visvien būtų buvęs - tik nežinotum, taigi ir taip neskaudėtų.
Nepasitikėt pagrindo nebūtų. Jam nebūtų preteksto tikrint tavo telefoną, laiškus ir t.t. Nuoskaudos irgi nebūtų - nebūtų tam priežasties.
Sužinojusi apie jo neištikimybę, ir dar tai pasakiusi jam pakeitei vieną vienitelį dalyką - pabloginai savo santykius.
Žinau, kad sunku, bet įmanoma nematyt to ko nereikia matyt.