Jautis ir Liūtas

nepatarciau jauciui ir liutui kartu gyvent, bet... kai isimyli, i horoskopa neziuri...

hm... mano vaikai bus jautis ir liutas... Be to liutas jaunelis/-e idomu kaip sutars..?

pas mus as liute, jis - jautis. nors as dar nepasakyciau, kad ji labai ilgai pazistu (puse metu), bet LABAI AISKIAI matosi, kas pas mus imasi iniciatyvos. tai Liute siaip gal ir nebutu keista, nes liutukes aktyvios ir iniciatyvios mergickos ir moterys.
BET
as nemanau, kad dar ilgai turesiu kantrybes nesti ta idejini kryziu,,juk kartais taip norisi pasijusti moterimi su stipria ranka ir galva salia. tuo labiau, kad gi jis cia vyras!!!!

siaip visiskai nespontaniskas, bet pasiduodantis ir dar kazkoks namiseda! jokiu budu ne paniurzgelis, bet tiesiog mylintis paguleti
o labai patinka, kad yra svelnus ir ramus, ypac tu audru, kurias as megstu pakelti, metu. tai manau tikrai yra pliusas. nes kas butu jei abu butume vienu metu tokie besidraskantys..

gal kas turi panasiu komentaru?? nes is tikruju kartais pagalvoju, gal cia visgi as kazkokia hiperaktyvi ir tas mano zenklas i nevilti man nuves?..

PRITARIU !!!!!! as liute, jis jautis, skaitau tavo komentarus, atrodo, kad kazkas mus pro rakto skylute stebejo ir dabar aprase
as kolkas iseities nerandu, mes kartu 9 metai, ir patikek, bent jau pas mus situacija tik atsreja, kartais puolu i tokia nevilti as kaip kokia monstre pabaisa reguliuoju sitacija kiekviename zingsnyje, o jis toks gerietis, nei gincijasi, nei balso pakelia, bet kartais taip norisi, kad nors kokia emocija prarautu
bet, yra kaip yra, ir galiu pasakyti, kad siaip tai vyras labai geras , bent jau as aplinkui geresniu nematau

Vigilyte, shakes, kaip fainai, kad radau toooki palaikyma!!
nes atvirai jei, tai buvau praradus vilti kad kazkam dar gali buti taip neidealiai, skirtingai nuo kitu cia daugumos..
tai bet zinok cia dar labai sutrumpinta, visko ka galima ispasakoti, versija paziurim ir ar toliau taip viskas sutaps
siaip is tikruju dar as nesu tokia pasikauscius kaip tu, visgi dar tik puse metu, tad nesijauciu jau taip labai gerai JI pazistanti, bet aisku, musu peripetijose gaudausi,,

vat siandien pvz atsitiko irgi vienas is budingu MUMS niuansu kurie anksciau mane tiesiog vesdavo is proto , , o dabar tik normaliai ..veda is proto ,,gi toks grazus oras ir tox saulelydis, galvoju istempsiu ji pasivaiksciot po santaka (jei jau jis pats nesiima iniciatyvos KAIP VISADA!), paskambinau ir ka,,vyrukas eilini karta dave atmazkiu, jau tuo paciu turiniu "nea, zinok siandien tikrai ne, pas mane siand svaros diena, tvarkytis turiu, be to treciadienis,,bla blaaaaa" --kosmaras!
jauciuosi kaip prievartaujanti ji
nors pati geriausia taktika, kuria jau esu perpratus, tai kai atvarau pas ji pati-ir tada jis buna geras, mylintis berniukas be jokiu kaprizu buti vienas.
ir siaip, iki siol neperprantu kame cia reikalas ,,nes normaliai, jei is drauges isgirsciau tokiu dalyku, tai sakyciau jai prasivalyt ausis bo normalus Mylintis vyras paprastai NORI kartu buti,,
vat tokie pas mus ypatumai,,kazkoks laukinis jis pas mane,,
vat ir prirasiau............

Mūsų šeimoje visi laisvalaikiai, kultūrinės priemonės, baliukai ir t.t. inicijuojami tik iš mano pusės , ir dar turiu džiaugtis, kad neužmuša man noro ko nors norėti, savo rūgščia arba geriausiu atveju abejinga marmūze (įdomiai išdėsčiau ), bet , kai prieinu tokią ribą, kai jau užknisę būna viskas, ir emocingai išdėstau (t.y. pakeliu tokį vėją , kad dulkės tik rūksta) ką aš galvoju apie jo pasyvumą , jis tikrai kuriam laikui pasikeičia ir net gi norus kažkokius išreiškia, pasiūlo ką nors savaitgaliui ar panašiai . Aš aprimstu, neburbuliuoju, nepriekaištauju ir..... jis galvoja, kad viskas OK, ,,ji patenkinta..." ir vėl visiškas pasyvumas, atrodo, kad manęs gali nė nebūti . Taip ir sukamės, tokiam uždaram rate , bet galiu pasakyti tiek, kad niekas ir niekada į mane nežiūrėjo tokiom mylinčiom akim, su tokiu atsidavimu ir ištikimybe , man atrodo, kad jam pakanka, kad aš esu šalia ir jis jaučiasi ramus ir laimingas, čia mes, liūtės norim audringo gyvenimo, o jaučiams to nesuprasti
ir dar, tai pirmas ir vienintlis žmogus kuriam mano nenuspėjamas temperamentas, audringos emocijos ir karštakošiškumas yra privalumas, jis niekada manes nesistengė pakeisti, aš jam tobula visais atžvilgiais

kaip grazuuuu sita as irgi is savojo jauciau, galwoju tuo jis mane ir prisiviliojo prie saves kaip koala

visgi po sio savaitgalio, atrodo, mes jau nebe kartu
prisiiniciatyvinau ................................

visgi po sio savaitgalio, atrodo, mes jau nebe kartu
prisiiniciatyvinau ................................
[/quote]

nu gal dar ne viskas prarasta , jauciai jie gero budo- saldziu balseliu ir murkimu galima labai daug pasiekti
jei atrodo, kad verta bandyk taisyti padeti

pas mus identiška viskas, aš jautis, vyras liūtas, sūnelis - žuviukas Tik kartu mes jau beveik 7 metus
Ale jau tas liūtų gulinėjimas kaip tikri liūtai.... ir dar jiems atnešk-paduok nu tikri karaliai

nu zinok, gyvenau visa laika tavo siuo pasakymu , -tarsi tikrinau ji
ir gera, kad visgi viskas vaziuoja i prieki o ne atgal, jau kai galwoji, kad zinai zmogu, visgi apsiziuri, kad jo is tikro nezinai.. vakar kaip niekad aiskiai pamaciau, koks jis nuostabus zmogus, ir kaip as ji myliu
bet iniciatyvinis klausimas vis dar vistiek sakyciau astriai islikes,,jis netgi viena karta sugalwojo patvirtinti, kad moterys tokios[iniciatyvios] ir turi buti
pagyvensim pamatysim , visgi man rodos, kuomet negali be to zmogaus gyventi, tai ir pats nori nenori esi priverstas pajudint uzpakaliuka del jo

Pataikėt tiesiai į mūsų šeimos bendravimo įpatumų dečimtuką! Jis - liūtas, aš - jautis. Ilgus metus mano šefas buvo liūtas, tai bendrus charakterio bruožus, būdingus vyrui-liūtui šiek tiek žinojau iš anksčiau, todėl nesibaidžiau, kad mano vyras bus liūtas. A.Zalotorienės knygoje skaičiau, kad liūtams GALI PABANDYTI vadovauti nebent tik jaučiai, tai aš ta intencija šeimoje ir bandau remtis. Moteris jautė-ištikimybės garantas, sunkiai keičianti savo įpročius, nuo amžių nusistovėjusias nuomones, todėl į visokias naujoves žiūri su abejonėm, labai jau nepatikliai. Kartais, kad įvyktų kokia nors permaina, reiktų švelniai įspirti į užpakalį. Šiaip moterys liūtės man labiau patinka už vyrus liūtus. Jos puikios, ryškios lyderės visur:linksmos, impulsyvios, viskas joms lengva ranka gyvenime sekasi.Labai norėjau, kad mano mergica gimtų liūte, bet datraukėm tik iki vėžytės. Mano vyras švelnus meilėje, jokiu būdu nevulgarus, jam liežuvis nesiverčia blevyzgoti, labai mėgsta, kad visi aplinkui jį nuolatos girtų(šefas tai, jei jo nepagirsi, tai būtinai pats pasigirs, tikras pagirų maišas), pastebių kartais tuščių ambicijų gaidelių, bet kas jų neturi?kai pagiri, tada gali prašyti ko tik nori, nors savo esme sau yra skūpus bambeklis, kad ką nors naujo jam nupirkt, reikia gerokai pasiginčyt.Mes abu ginčų karaliai, kiekvienas savo įrodinėjam, suiimam smarkiai, bet galiausiai vistiek kiekvienas liekam prie savo nuomonės.Aš taip pat, pakėlusi vėją, pirma einu taikytis, nes kokia prasmė kelias dienas tylėti, anksčiau ar vėliau reiks susitaikyti.Nemoku ilgai pykti.Ypatingais atvejais, žinoma, ateina ir jis, nes prisibijo žemės drebėjimo. Kad ir nemažai ginčijamės, bet vistiek savo liūtuke įžvelgiu žymiai daugiau gerų dalykų, nei blogų. Taip krutam į priekį jau treti metai.