Taigi, mūsų kelionė į Baltarusiją
Sugalvojo vyras, kad nori keliauti atostogų į Baltarusiją. Jau nuo žiemos įkalbinėjo, priešinausi tam iš visų jėgų, noriu kur nors
normaliai nukeliauti

Bet vyro noras ten keliauti buvo didesnis nei mano pastangos jį nuo to atkalbėti, tad teko nusileisti. Kai jau nusprendėme, kad atostogausime ten, visų aplinkinių reakcija buvo tokia

"Į Baltarusiją????? Atostogauti????"
Visą kelionę planavo jis. Ieškojosi informacijos, dėliojo maršrutus, ieškojo viešbučių. Tai papasakosiu, kiek iš to žinau aš
Pasidarėme vizas, Klaipėdoje, agentūroje Litamicus užsakėme, 135 Lt 10 dienų. Padarė greit, be jokių problemų, reikėjo vienos nuotraukos.
Viešbučių vyras ieškojo internete per čia
http://www.belhotel.by/#cityobl3 ir per booking.com.
Kadangi GPS Baltarusijos žemėlapių neturi, tai naudojomės Baltarusijos atlasu (vyras buvo nusipirkęs tokį rusų kalba iš senesnės jo kelionės į Mogiliovą), kurių miestelių nebuvo tame atlase, atsispausdinome žemėlapius iš google maps'o. Man teko pabūti šturmanu. Vyras sakė, man sekėsi niekuo ne prasčiau už GPS
Kelionė po Baltarusiją truko keturias dienas.
Kadangi važiavome iš Klaipėdos, iš pradžių sustojome Druskininkuose vienai nakčiai, ir iš ryto važiavome tiesiai į Baltarusiją.
1 dienaPrie sienos užtrukome apie valandą, kol užpildėme visus popierėlius.
Tuomet važiavome į netoliese esantį
Gardiną praleidome ten kelias valandas, pasivaikščiojome miesto centre, nuėjome iki naujosios pilies ir senosios pilies griuvėsių, taip pat užlipome iki labai senos bažnytėlės.


Papietavome centre esančiame restoranėlyje, Magnolija, berods. Nebrangiai, neblogai. Tik bėda - kavos latte neturi ir net nežino tokios, kaip supratau iš padavėjos reakcijos. taip pat graudžiai su ta mano mėgstama latte kava sekėsi iki pat Minsko
Iš Gardino važiavome į
Lydą. Ten norėjome aplankyti Gedimino pilį. Taip pat ten buvome užsisakę viešbutį (vadinasi taip pas Lyda). Taigi pirmiausia apsistojome viešbutyje, kambariukas tikrai gražus, tvarkingas. Kainavo apie 130 Lt. (maždaug tokios kainos buvo ir kitų nakvynių Baltarusijoje). Pusryčiai neįskaičiuoti, bet viešbučio viršutiniame aukšte esanti kavinė, kurioje galima ir papusryčiauti. visai nuotaikingai, kaip paaiškėjo ryte.
Taigi Lydoje nuėjome aplankyti pilies (kaina apie 7-8 Lt vienam). Ji restauruojama dar, bet galima pasivaikščioti po bokštus, yra ekspozicijų, senoviškus drabužius ir šalmus leidžia net pasimatuoti

dar prasiėjome po patį miestelį, bet nieko daugiau ypatingo ten neradome. tiesa, labai smarkiai lijo tuomet. ir dar senus prisiminimus sugrąžino besivažinėjantys gatvėmis Ikarus autobusai.
2 dienaryte ėjome pusryčiauti į tą minėtą kavinę. tiesa, dar prieš išvykstant viena mamos draugė, kurios tėvai gyvena Baltarusijoje, perspėjo, kad aptarnavimas ten - nulis, tad kai taip jau buvome nusiteikę, visai linksmai ir atrodė toks rytinis vaizdas. užeiname mes į tą kavinę apie 8 ryto, o ten viena moterytė nemaloniai nustebo ir to neslėpė, kad mes atėjome pusryčiauti, pradėjo aiškinti, kad ir taip ji čia nieko nespėja

bet paskui padejavusi leido prisėsti ir sakė, kad gali duoti tik keptų kiaušinių. kavos latte, aišku, nežinojo, tai paprašiau bent kavos su pienu. gavau. mažame puodelyje vos ne per kraštus bėga kava, su plaukiojančiais tirščiais, atskirai dubenėlyje atnešė pieno

bet užtat pigiai atsiėjo pusryčiai - po du keptus kiaušinius su dešra, duona, minėtoji kava ir arbata kainavo apie 8 Lt.
Iš Lydos patraukėme į
Naugarduką. Ten taip pat norėjome apžiūrėti senosios pilies griuvėsius. dėmesio vertos dar pora bažnyčių. Ilgai neužtrukome ten. Pielies griuvėsiai labai patogūs užsilipti ant jų, kas man labai patiko

Toliau važiavome į miestelį
Mir. Ten vėl tikslas buvo aplankyti pilį. Šįkart pilis buvo net labai verta dėmesio, restauruota, visa graži graži, ir viduje, ir aplink ją yra daug ko pamatyti, gal pora valandų vien toje pilyje ir praleidome. ten net vestuvės vyksta, į kurias netyčia užsukom pasiklydę toje pilyje

Bilietai į pilį kainuoja šiek tiek virš 10 Lt vienam. Tualetai atskirai mokami, ir tokie, kaip pas mus kažkada buvo, be su klozetais, o su skylėmis tokiomis. Pilyje įrengtas įdomus muziejus, tikrai labai patiko. Ir žmonių jau daug čia buvo, daug ekskursijų. šalia pilies prekeivių yra, tai nupirkom vaikams lauktuvių matriošką

Dar dėmesio verta sena bažnytėlė. Šalia jos esančioje kavinukėje ir papietavom, šįkart visai normaliai, ir kava su pienu buvo tikrai gera

Iš Miro išvykus kitas lankytinas objektas mūsų sąraše buvo Nesvyžius ir jo pilis. Nakvynei kambarį buvome užsisakę netoli Nesvyžiaus esančio miestelio Gorodėjos viešbutuke, tad pirmiausia ten ir apsistojome. tiesa, teko šiek tiek paklaidžioti, kol suradome tą viešbutuką.
Tuomet nuvykome į už maždaug 10 km esantį Nesvyžių. Ten buvo išties man dar neregėto grožio pilis. Taip netyčia užtaikėme, kad kaip tik vyko tos pilies atidarymas po restauracijos ir muziejaus sutvarkymo, tai į ją iš viso miestelio plūdo minia žmonių, sklido muzika garsi, lankymas buvo nemokamas. Labai labai gražu tiek einant aplink pilį, tiek vidiniame kieme, tiek pilies viduje, labai geras muziejus, daug įvairių salių. tik dėl žmonių gausos ne viską apžiūrėjome.

Šiame miestuke galima apžiūrėti dar šalia pilies esančią seną didingą bažnyčią, rotušės pastatą ir aikštę, miesto vartus.
Vakarieniavom ir paskui pusryčiavom viešbutuke esančiame restorane, skaniai ir nebrangiai.
3 dienaTrečia diena buvo skirta
Minskui. taigi išmiegoję, papusryčiavę išvažiavome ten. Tiesa, visoje Baltarusijoje nustebino keliai, jie tikrai labai geri. Minske buvome užsisakę kambarį viešbutyje, esančiame pačiame miesto pakrašty, nes centre labai jau brangu. Bet suradome mes jį, taip pat geras, tvarkingas kambariukas, tiesa, vienintelis viešbutis, kuriame buvo į kainą įskaičiuoti ir pusryčiai.
Minske jokių tikslų neturėjome, tad ėjome pasivaikščioti pagrindine gatve. taip kelias valandas ir vaikščiojome. Laikrodžių gamyklos parduovėlėje vyras nusipirko laikroduką, džiaugiasi juo vis dar. pačiame Minske labai kvepia sovietmečiu. įvairūs šūkiai reklaminiuose stenduose, ant pastatų, gatvių pavadinimai. Žmonių labai daug buvo. ir kavinių daug. Ir kavos latte normalios jau buvo. tiesa, ir kainos kavinėse jau kaip ir priklauso sostinei. Žodžiu, pasivaikščiojome ten pirmyn-atgal, papietavom, nupirkom lauktuvių. Dar užsukome į miesto pakraštyje esantį vietinį a la akropolį, irgi apsiprekinom visko. Sutemus dar nuvažiavome pažiūrėti įdomaus bibliotekos pastato, dieną jis lyg stilinis rutulys atrodo, o naktį šviečia visokiom spalvom, raštais, šūkiais.
4 dienaKetvirtą dieną jau traukėm link Lietuvos. Pakeliui sustojome dar poroje nedidelių miestelių. ir dar užsukome pamatyti
Krėvos pilies griuvėsių.

Prieš išvažiuojant dar prisipylėme pilną baką benzino, kuris daugiau nei perpus pigiau nei pas mus.
Pasidomėjome, kad prie Medininkų pasienio punkto didelės eilės, tad padarėm šiokį tokį vingį ir nuvažiavome iki toliau esančio Laviriškės pasienio punkto, ten užtrukome vėl apie valandą. Tiesa,
fūrų eilė siekė 9 km. kaip gaila man tų vairuotojų pasidarė.
Tai tokia mūsų kelionė po Baltarusiją. Džiaugiausi, kad vyras vis tik mane ištempė. visai smagu buvo. Prisipirkau kokius 200 savo mėgstamų hematogenų, kurie ten kokius 2,5 karto pigesni

ir susikalbėti rusiškai visur puikiai sekėsi. ir benzino pigaus prisipylus labai smagu važiuoti. ir dabar smagu vis dar nustebinti ką nors, pasakius, kad atostogauti važiavom į Baltarusiją.
Tad tiek mano kelionės įspūdžių. tikiuosi, kam nors kas nors iš šio aprašymo pravers. jei kils kokių klausimų, klauskite.